Lukas Starkus
Lietuvos pirkėjų dėmesį pastarosiomis savaitėmis kausčiusi „Marytė“ pagaliau pasiekė svarbiausią etapą. Naujojo žemų kainų prekybos tinklo starto buvo laukiama visą rugsėjį, o susidomėjimas juo tik augo.
Apie „Marytę“ imta garsiai kalbėti vos paskelbus, kad naujas prekybos tinklas ketina pasiūlyti kitokį prekybos modelį – paprastesnes parduotuves, mažesnį ir kruopščiau atrinktą asortimentą bei kainas, kurios turėtų tapti pagrindiniu ginklu kovoje dėl pirkėjų.
Dabar visas dėmesys krypsta į pirmąsias prekybos vietas ir į vieną klausimą – ar garsiai žadėtas žemų kainų modelis iš tiesų bus juntamas prie kasos?
Pirkėjams svarbiausia viena – kainos
„Marytė“ neslepia, kad nesiruošia varžytis prabangiais parduotuvių interjerais ar milžinišku skirtingų tos pačios prekės ženklų pasirinkimu.
Idėja gerokai paprastesnė – mažinti išlaidas ten, kur jų galima atsisakyti, ir tokiu būdu siekti mažesnių galutinių kainų.
Tai reiškia, kad užėję į „Marytę“ pirkėjai gali išvysti gerokai paprastesnį prekybos formatą nei didžiuosiuose Lietuvos prekybos centruose.
Tačiau būtent to iš naujojo tinklo ir tikimasi.
Mažiau blizgesio, mažiau perteklinio pasirinkimo, bet kuo patrauklesnė kaina.
Dalis parduotuvių įsikurs gerai pažįstamose vietose
Dar prieš veiklos pradžią daug dėmesio sukėlė žinia, kad dalis „Marytės“ parduotuvių įsikurs patalpose, kuriose anksčiau veikė „Mere“.
Dėl to socialiniuose tinkluose netrūko klausimų, ar naujasis tinklas nėra tiesiog kitu vardu grįžtanti „Mere“.
Tačiau „Marytė retail“ vadovas Povilas Ugianskis viešai yra teigęs, kad tai yra atskiras verslas ir su buvusiu „Mere“ tinklu bendrovė nesiejama.
Naujam tinklui buvusios prekybinės patalpos turi ir labai praktišką pranašumą – jose galima gerokai greičiau pradėti prekybą, nes daugelis patalpų jau buvo pritaikytos parduotuvėms.
Tai tik pradžia – planai gerokai didesni
Viena parduotuve „Marytė“ apsiriboti neketina.
Anksčiau bendrovė skelbė itin ambicingą plėtros planą – iki 2026 metų pabaigos Lietuvoje norima turėti apie 20 parduotuvių, o kitais metais jų skaičių padidinti iki maždaug 40.
Per artimiausius trejus metus į plėtrą ketinama investuoti iki 5 mln. eurų ir sukurti daugiau kaip 200 darbo vietų.
Jeigu šį planą pavyks įgyvendinti, „Marytė“ per labai trumpą laiką iš naujo ir dar mažai kam pažįstamo pavadinimo gali tapti vienu dažniau matomų prekybos vardų Lietuvos miestuose.
Tikrasis išbandymas prasideda dabar
Iki šiol pirkėjai galėjo vertinti tik pažadus. Dabar prasideda svarbiausia dalis – realios kainos lentynose.
Būtent jos nulems, ar „Marytė“ taps vieta, į kurią žmonės važiuos specialiai pigesnio apsipirkimo, ar liks dar vienu prekybos tinklu itin konkurencingoje Lietuvos rinkoje.
Čia „Marytei“ teks stoti prieš labai stiprius konkurentus – „Maximą“, „Lidl“, „Norfą“, „Iki“, „Rimi“ ir kitus prekybininkus.
Tačiau ekonominė situacija naujokui gali būti palanki: gyventojai vis atidžiau stebi akcijas, lygina kainas ir ieško būdų kasdieniam maisto bei buities prekių krepšeliui išleisti mažiau.
Todėl net kelių ar keliolikos procentų skirtumas populiariausių prekių kainose gali tapti labai rimtu argumentu.
Dabar visi laukia vieno palyginimo
Didžiausias smalsumas tikriausiai prasidės tada, kai pirkėjai galės tą patį prekių krepšelį palyginti skirtinguose tinkluose.
Duona, pienas, sviestas, kiaušiniai, mėsa, daržovės, buities prekės – būtent kasdieniai produktai parodys, kiek realybės buvo garsiai nuskambėjusiame pažade pasiūlyti žemesnes kainas.
Vienas dalykas jau aiškus: „Marytės“ pasirodymas Lietuvos prekybos rinkoje neliko nepastebėtas.
O jeigu pirmųjų parduotuvių kainos iš tiesų nustebins pirkėjus, konkurentams gali tekti reaguoti gerokai greičiau, nei jie tikėjosi.
Artimiausios dienos ir savaitės parodys svarbiausią dalyką – ar prie naujojo tinklo pavadinimo prilips jo žadama idėja: „Pas Marytę pigiau.“
