Kamilė LukauskytėŽuvys laikomos vienu sveikiausių produktų, tačiau ne visos jų rūšys yra vienodai saugios vartoti. Dietologė Angelika Rybko atkreipia dėmesį į žuvis, kuriose dažniau gali pasitaikyti parazitų, ir pataria, kaip jas tinkamai paruošti, kad būtų sumažinta užsikrėtimo rizika.
Žuvyje gausu visaverčių baltymų ir vertingų omega-3 riebalų rūgščių, todėl be jų sunku įsivaizduoti subalansuotą mitybą.
Vis dėlto žalios arba nepakankamai termiškai apdorotos žuvys gali kelti pavojų sveikatai, apie kurį pirkdami dažnai nesusimąstome, rašoma fakt.pl.
Gėlavandenėse žuvyse dažniau aptinkama parazitų
Pasak dietologės, ypatingą atsargumą reikėtų išlaikyti vartojant gėlavandenes žuvis. Tarp rūšių, kuriose gali būti aptinkama parazitų, ji mini lynus, karosus, karšius, salačius, raudes, gružlius, kuojas ir plakius.
Tokiose žuvyse gali pasitaikyti kaspinuočių lervų, siurbikių bei apvaliųjų kirmėlių. Didžiausia rizika kyla tuomet, kai žuvis valgoma žalia arba nepakankamai iškepta ar išvirta. Svarbu žinoti, kad parazitų gali būti ne tik žuvies vidaus organuose, bet ir mėsoje.
Stambios plėšriosios žuvys gali kaupti sunkiuosius metalus
Ekspertė atkreipia dėmesį ir į kitą problemą. Stambios plėšriosios žuvys, tokios kaip tunas ar kardžuvė, savyje gali sukaupti didesnius kiekius sunkiųjų metalų, įskaitant gyvsidabrį ir kadmį.
Taip yra todėl, kad šios žuvys gyvena ilgiau ir maisto grandinėje užima aukštesnę vietą, todėl teršalai jų organizme kaupiasi ilgainiui.
Kokią žuvį rinktis?
Sveikesne alternatyva gali tapti smulkesnės, trumpiau gyvenančios žuvys, kurios mažiau linkusios kaupti kenksmingas medžiagas. Dietologė rekomenduoja dažniau rinktis silkes, menkes, saidas, šprotus ir sardines.
Vis dėlto tai nereiškia, kad reikėtų vengti visų žuvų. Svarbiausia atkreipti dėmesį į produkto kilmę, tinkamą laikymą ir, svarbiausia, pakankamą terminį apdorojimą.
Ypač atsargiems reikėtų būti valgant žalias žuvis, jei nėra aišku, iš kur jos atkeliavo ir kaip buvo paruoštos.
