Kamilė LukauskytėSkirtingų geopolitinių įvykių kontekste žiniasklaidos vaidmuo tampa kaip niekad svarbus siekiant pateikti objektyvią, nešališką ir faktais pagrįstą informaciją. Vis dėlto priešiškai nusiteikę veikėjai siekia sumenkinti žiniasklaidos ir valstybės institucijų patikimumą, skleidžia dezinformaciją.
Lietuvos kariuomenės atstovė Auksė Ūsienė laidoje „Žurnalisto darbas iš arti“ paaiškino, kad priešiška informacinė veikla dažniausiai remiasi ne racionaliais argumentais, o žmogaus baimėmis.
Žaidžiama gyventojų emocijomis
Tokios emocijos kaip nusivylimas, nepasitenkinimas ar baimė tampa palankia terpe propagandai, kuria siekiama ne informuoti, o paveikti visuomenės nuostatas ir elgesį bei sukelti sumaištį valstybėje.
„Dezinformacija yra gaji todėl, kad ji dažniausiai veikia žmonių emocijas. Kai kalbame apie priešišką informacinę veiklą, dažniausiai nekalbame apie geras emocijas ar teigiamus skleidžiamos žinutės apie tariamai neišvengiamas grėsmes ar artėjančią katastrofą veikia pamatinį žmogaus saugumo poreikį, t. y. žmonės ima baimintis dėl jausmų.
Dažniausiai apeliuojama į žmonių nepasitenkinimą, nusivylimą, kurstoma baimė. Būtent baimės kurstymas yra viena iš propagandos technikų“, – kalbėjo specialistė.
Pasak pašnekovės, nuolat skleidžiamos žinutės apie tariamai neišvengiamas grėsmes ar artėjančią katastrofą veikia pamatinį žmogaus saugumo poreikį, t. y. žmonės ima baimintis dėl savo gyvybės ar artimųjų saugumo. Kai šios emocijos sustiprėja, pasak A. Ūsienės, kritinis mąstymas silpnėja, todėl žmogus tampa kur kas imlesnis manipuliacijoms.
Pasitelkiama „minkštoji galia“
A. Ūsienė atkreipė dėmesį, kad propagandiniai naratyvai ne visada grindžiami vien neigiamomis emocijomis. Ekspertė pasakojo, kad dalis naratyvų pasitelkia ir vadinamąją „minkštąją galią“ – kultūrą, sportą ar nostalgiją.
„Vienas ryškiausių pavyzdžių – idealizuojamas sovietmetis, kuriamas įspūdis, kad „prie ruso buvo geriau“, kad tuo metu esą klestėjo kultūra, menas ir sportas“, – pasakojo A. Ūsienė.
Tad tokiais pasakojimais, pasak specialistės, siekiama formuoti palankesnį požiūrį į Rusiją ir menkinti dabartinę Lietuvos valstybę.
„Net ir šiais laikais – kodėl draudžiama kokiems nors Rusijos sportininkams demonstruoti tam tikrus simbolius? Nes nemaža dalis jų tarnavo armijoje ar yra su ja susiję. Tokie asmenys – tarsi režimo įrankiai, naudojantys tam tikrą simboliką“, – dėmesį atkreipė pašnekovė.
A. Ūsienė taip pat papasakojo apie baltąją, pilkąją ir juodąją propagandą. Anot jos, baltąją propagandą galima atpažinti tada, kai informacijos šaltinis yra aiškiai nurodytas, o pilkosios ir juodosios propagandos atveju šaltinis slepiamas arba maskuojamas.
„Tarkime, yra tokių portalų, transliuojančių „naujienas“ Baltijos šalims rusų ir net lietuvių kalbomis. Jų pavadinimai nieko neatskleidžia arba net sudaro įspūdį, kad tai Baltijos šalims skirtos naujienos, nors iš tiesų jie yra tiesiogiai finansuojami iš Rusijos valstybės biudžeto“, – pasakojo laidos viešnia.
