Kamilė Lukauskytė
Lietuva, Latvija ir Estija kartu kreipėsi į Europos Komisiją prašydamos skubiai stiprinti vieną šiuo metu aktualiausių rytinio NATO flango gynybos sričių – apsaugą nuo bepiločių orlaivių.
Kalbama apie įspūdingą sumą – 500 mln. eurų.
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas pirmadienį Briuselyje pareiškė, kad pirmieji signalai dėl papildomo finansavimo yra pozityvūs.
Tačiau tai dar nereiškia, kad pusė milijardo eurų Baltijos šalims jau pažadėta. Europos Komisija prašymą svarsto, o konkreti suma, finansavimo sąlygos ir sritys, kurioms galėtų būti skirti pinigai, dar turės paaiškėti derybose.
Lietuva turi du pagrindinius prioritetus
Lietuva, Latvija ir Estija dėl papildomų pinigų nusprendė veikti kartu.
Visų trijų šalių pagrindinis tikslas panašus – sustiprinti oro erdvės apsaugą nuo bepiločių orlaivių. Tačiau konkreti įranga ir technologiniai sprendimai gali skirtis.
Lietuva daugiausia dėmesio ketina skirti dviem sritims – dronų aptikimui ir jų fizinio neutralizavimo galimybėms.
Tai reiškia, kad neužtenka vien pastebėti į šalies oro erdvę patekusį bepilotį. Reikia turėti priemones, kurios leistų greitai nustatyti jo trajektoriją, įvertinti grėsmę ir prireikus aparatą sunaikinti.
Anksčiau ministras yra kalbėjęs ir apie platesnę antidroninę sistemą, kurioje aptikimo technologijos būtų jungiamos su dirbtiniu intelektu bei dronus galinčiais neutralizuoti interceptoriniais sprendimais.
Iš Briuselio – pirmoji gera žinia
Europos Komisija patvirtino gavusi Baltijos valstybių kreipimąsi.
Briuselis nurodo suprantantis Lietuvos, Latvijos ir Estijos saugumo problemas bei jas vertinantis rimtai.
Pats R. Kaunas teigia, kad signalai šiuo metu yra pozityvūs.
Vis dėlto ministro žodžiai reiškia ne galutinį finansavimo patvirtinimą, o tai, kad Komisija pasirengusi klausimą svarstyti.
Todėl kol kas nėra aišku nei kiek pinigų galiausiai galėtų būti skirta, nei kada jie pasiektų Baltijos šalis.
Trys valstybės siekia, kad papildomas finansavimas būtų prieinamas dar 2026 metais.
Ant stalo – 500 mln. eurų prašymas
Apie bendrą Baltijos valstybių kreipimąsi pirmiausia paskelbė Suomijos žiniasklaida.
Lietuvos, Latvijos ir Estijos gynybos ministrai bendru laišku kreipėsi į Europos Komisiją ir paprašė 500 mln. eurų gynybos nuo bepiločių pajėgumams stiprinti.
Prašymas grindžiamas pasikeitusia saugumo situacija regione ir sparčiai augančiu dronų vaidmeniu šiuolaikiniuose kariniuose konfliktuose.
Rusijos karas Ukrainoje parodė, kad palyginti nedideli ir nebrangūs bepiločiai gali tapti rimta problema net modernias oro gynybos sistemas turinčioms valstybėms.
Dronai gali būti naudojami žvalgybai, karinių objektų stebėjimui, elektroninei kovai arba tiesioginiams smūgiams.
Todėl Baltijos valstybės siekia sukurti sistemą, kuri leistų į tokias grėsmes reaguoti greičiau.
Vien brangių raketų gali neužtekti
Viena didžiausių antidroninės gynybos problemų yra ekonominė.
Paprastas dronas gali kainuoti kelis tūkstančius ar keliolika tūkstančių eurų, o jam sunaikinti naudojama tradicinė oro gynybos raketa gali būti nepalyginamai brangesnė.
Jeigu bepiločių į oro erdvę vienu metu paleidžiama daug, toks santykis tampa rimtu iššūkiu.
Todėl Europos valstybės ieško pigesnių ir efektyvesnių sprendimų.
Tai gali būti specialūs dronų interceptorai, elektroninės kovos sistemos, signalų slopinimo priemonės, radarai ir kiti aptikimo įrenginiai.
Lietuvos prioritetas – ne vien įsigyti atskirus įrenginius, bet juos sujungti į bendrą veikiančią sistemą.
Ministras įspėja apie kitą problemą
Net ir gavus papildomų pinigų gali atsirasti dar viena kliūtis – ginkluotės gamybos tempai.
R. Kauno teigimu, kalbantis su įvairiais gamintojais vis dažniau pagrindinis klausimas yra ne tai, kiek įrangos valstybės norėtų įsigyti, o kada ją apskritai būtų galima gauti.
Užsakymų eilės ilgos.
Tai reiškia, kad Europai neužtenka vien didinti gynybos biudžetus. Kartu turi augti ir pačios Europos gynybos pramonės pajėgumai.
Ministras laikosi pozicijos, kad Rusijos karo ekonomikos mastas verčia Europos valstybes spartinti ginkluotės gamybą ir stiprinti realius karinius pajėgumus.
Tai yra Lietuvos krašto apsaugos ministro pateikiamas saugumo situacijos vertinimas.
Briuselyje kalbama ir apie Ukrainą
R. Kaunas pirmadienį Briuselyje dalyvauja Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrų susitikime gynybos formatu.
Vienas svarbiausių klausimų – tolesnė karinė parama Ukrainai.
Ministrai taip pat aptaria Rusijai priskiriamas hibridines kampanijas Europoje ir saugumo situaciją Vidurio Rytuose bei jos poveikį Europos gynybai.
Lietuva laikosi pozicijos, kad Europa turėtų ne tik kalbėti apie galimas grėsmes, bet ir sparčiau didinti savo karinius bei pramoninius pajėgumus.
Diskusijos dėl dronų gynybos yra viena šio platesnio proceso dalių.
Hibridinės grėsmės kelia naujų problemų
Dar vienas sudėtingas klausimas – hibridinės operacijos.
Europos valstybės pastaraisiais metais Rusijai yra priskyrusios arba su ja siejusios įvairius kibernetinius, sabotažo, informacinius ir kitokius incidentus.
Tačiau kiekvienu konkrečiu atveju atsakomybės nustatymas gali būti sudėtingas.
Hibridinių operacijų esmė dažnai ir yra veikti vadinamojoje pilkojoje zonoje – taip, kad būtų sunkiau greitai ir neginčijamai nustatyti, kas organizavo konkretų veiksmą.
Todėl Europos valstybėms tenka spręsti ne tik technologinį, bet ir politinį klausimą: kaip reaguoti į incidentus, kurių organizatorius iš karto nėra aiškiai nustatomas.
Pusė milijardo dar nėra garantuota
Todėl kol kas svarbiausia nepainioti dviejų skirtingų dalykų.
Baltijos valstybės paprašė 500 mln. eurų, tačiau Europos Komisija šios sumos dar nėra patvirtinusi.
Pozityvūs signalai iš Briuselio reiškia, kad prašymas vertinamas ir dėl jo bus deramasi.
Tik derybų metu turėtų paaiškėti, kokią finansavimo dalį Europos Komisija galėtų skirti ir kokiems konkretiems projektams pinigai būtų naudojami.
Lietuvos prioritetai jau gana aiškūs – geresnis bepiločių aptikimas ir efektyvesnės jų neutralizavimo priemonės.
O Baltijos šalys tikisi, kad sprendimų ilgai laukti nereikės ir papildomas finansavimas regiono gynybai galėtų būti skirtas dar šiemet.
