Kamilė Lukauskytė
Išklausęs iš Maskvos grįžusio žvalgybos vado, Donaldas Trumpas viešai pareiškė, kad Vladimiras Putinas nepuls NATO šalių. O į Briuselį atvykęs Karo sekretoriaus pavaduotojas jau nepeikė europiečių, o gyrė kai kurias šalis – dėl padarytos pažangos stiprinant savo pačių kariuomenes. Pagyrų sulaukę lenkai jau laukia amerikiečių savo šalyje, kurie tikrins vietas, kur galėtų įsikurti nuolatinė Amerikos karių bazė. Savo ruožtu mūsų Krašto apsaugos ministras sako, kad gerų žinių turėtume sulaukti ir mes – gali būti, kad Amerika į Lietuvą pasiųs daugiau karių, negu buvo anksčiau.
Išklausęs CŽA vadovo vizito į Maskvą ataskaitos, Donaldas Trumpas apie tai daug nekalba, tačiau vakar sulaukė klausimo, ar Putinas nepuls NATO.
„Prezidente, ar Putinas sutiko, ar įsipareigojo nepulti NATO teritorijos? – Esu su juo turėjęs gerų derybų. Jis neketina pulti NATO teritorijos“, – sakė JAV prezidentas Donaldas Trumpas.
Šis Ratcliffe‘o vizitas Maskvoje, jeigu iš tiesų buvo kalbama apie NATO ir Baltijos šalis, rodo, kad neišsipildė dalies apžvalgininkų ankstesnės prognozės, kad Trumpas nusisuka nuo NATO ir jį tiesiog griauna.
„Emocinis fonas demonstravo ir leido manyti, kad NATO aljansas išgyvena nuolatines turbulencijas, galbūt ir artėja prie griūties ribos, bet praktiniai veiksmai per visą Trumpo antrą kadenciją aiškiai demonstravo, kad net ir peržiūrėdami savo konkrečius įsipareigojimus, karių skaičių, ar komponentus Europos žemyne, amerikiečiai tą sieja tiesiogiai su tolesniu buvimu NATO aljanse“, – aiškino Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas Linas Kojala.
Ar Lietuva sulauks JAV karių pajėgų?
Kad Amerika nesitraukia nei iš Europos, nei iš Lietuvos, sako ir mūsų Krašto apsaugos ministras. Nors vis dar laukiame atsakymo dėl Amerikos karių Lietuvoje likimo, anot ministro, viskas bus gerai.
„Rugpjūčio 13 d. yra atnaujinta naujausia informacija, patikslintas ir pobūdis rotacijos, ir preliminarios datos, ir pajėgumai, taip kad viskas yra tikrai pozityvu“, – kalbėjo Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
Anksčiau Lietuvoje buvo dislokuota maždaug tūkstantis Amerikos karių. Dabar jų belikę tik keli šimtai. Bet Kaunas užsimena, kad po pajėgų Europoje peržiūros, Vašingtonas į mūsų šalį gali pasiųsti ir daugiau nei tūkstantį karių.
„Šiuo metu yra svarstoma, svarstymo stadijoje yra diskusija. Yra diskusija ir klausimai. Klausimus mes atsakinėjame, pagal klausimus mes matome, kad svarstymai yra įvairūs. Tiktai nereikėtų kažkaip prisirišti prie konkretaus skaičiaus. Pati principinė pozicija, kad JAV mato Lietuvą, kaip vieną iš patikimiausių sąjungininkų“, – tikino R. Kaunas.
Lietuvai problemų nesukėlė ir vadinamoji Amerikos draugystės anketa. Ją Europos šalims pateikusi D. Trumpo komanda paprašė nurodyti, kiek pati šalis investuoja į savo saugumą, kokias sąlygas sudaro Amerikos kariams, galų gale, ar viešai pritaria Donaldo Trumpo vykdomai politikai ir ar siūlo pagalbą, pavyzdžiui, sprendžiant Hormuzo sąsiaurio problemą.
Lietuva ne tik procentaliai skiria gynybai daugiausia visame NATO, bet ir giriasi, kad amerikiečiams Pabradėje sukūrė geriausias sąlygas treniruotis. Seimas palaimino net ir karių siuntimą į Hormuzo sąsiaurį.
„Šis klausimynas skirtas tam, kad sąjungininkai galėtų raštu pateikti atsakymus ir informaciją, kurią nori mums perduoti. Mes nieko neslepiame. Jau gavome keletą užpildytų klausimynų, todėl laukiame galimybės peržiūrėti juos. Sugrįšiu ir informuosiu sekretorių Hegseth‘ą apie čia pasiektą pažangą“, – pasakojo JAV Karo sekretoriaus pavaduotojas Elbridge’as Colby’is.
Amerikos „draugystės anketoje“ Lietuva viena iš lyderių
Į Briuselį atvykęs Amerikos Karo sekretoriaus pavaduotojas, jau nebetaikė ankstesnės Vašingtono politikos, plūsti europiečius.
„Žiūrime į tai remdamiesi pagrįstu kainos ir sąnaudų pasidalijimo požiūriu, sakydami „žiūrėkite, turime didžiulį lūžį žemyne, milžinišką gynybos išlaidų didėjimą“. Išskirčiau Vokietiją, bet taip pat ir Lenkiją. Matome Skandinavijos šalis. Tikimės matyti daugiau tokių šalių, kaip Jungtinė Karalystė. Bet iš esmės dedamos didžiulės pastangos, kad europiečiai perimtų lyderystę savo pačių gynyboje“, – kalbėjo E. Colby’is.
Būtent lenkai, tiek dėl asmeninio Karolio Nawrockio ir D. Trumpo ryšio, tiek dėl rimto požiūrio į gynybą, tikisi Amerikos įvertinimo. Jau ne vienerius metus lenkai prašo, kad pas juos amerikiečiai įkurtų nuolatinę, o ne rotuojamą karių bazę. Anksčiau lenkų ministras minėjo, kad signalai iš Vašingtono pozityvūs, o dabar gynybos viceministras pridūrė, kad jau netrukus amerikiečiai atvyks į Lenkiją apžiūrėti siūlomų vietų, kur būtų įkurta bazė.
„Ši peržiūra, kaip sekretorius Hegseth‘as pavadino, NATO trečiosios versijos peržiūra, skirta skatinti ir spartinti vykstančius procesus. Ir aukštame lygyje pažvelgti į strateginę JAV pajėgų Europoje padėtį, turint omenyje, nes akivaizdu, kad Europa išlieka kritiniu JAV interesu“, – sakė E. Colby’is.
Kad D. Trumpui rūpi, kas vyksta Europoje, rašo ir „New York Times“. Laikraštis remdamasis savais šaltiniais skelbia, kad CŽA vadovas Maskvoje taip pat pristatė ir amerikiečių vertinimą, kaip Rusijai klostosi karas. Vašingtonas esą įtaria, kad Putinui jo pavaldiniai nesako su kokiomis problemomis susiduria Rusija kare Ukrainoje, todėl CŽA vadovas pristatęs savo analizę, paragino rusus pradėti rimtas derybas dėl karo pabaigos kol nepasidarė visai blogai su ekonomika. Bet kol kas nesigirdi, kad rusai apie tai susimąstė – priešingai, kol kas laukiama tik naujos, masinės mobilizacijos bangos.
