Kamilė Lukauskytė
Planuojant būsto įsigijimą, automobilio lizingą ar didesnes investicijas į asmeninį gyvenimą, kreipimasis į banką dažniausiai tampa lemiamu žingsniu. Tačiau paraiškos pateikimas tėra tik matoma ledkalnio viršūnė. Už finansų įstaigų durų prasideda itin tikslus, algoritmais bei griežtomis teisės aktų taisyklėmis paremtas procesas, kurio metu vertinama vienintelė esminė rizikos kategorija — ar asmuo gebės laiku ir be trikdžių vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Finansų rinkos analitikai pastebi, kad pastaraisiais metais skolinimo vertinimo modeliai tapo žymiai griežtesni ir kompleksiškesni, todėl šiandien bankai tikrina ne tik oficialias pajamas, bet ir giluminius žmogaus elgsenos įpročius bei finansinę discipliną praeityje.
Pirmasis ir pats akivaizdžiausias etapas, per kurį praeina kiekvienas paraiškos teikėjas — jo pajamų analizė. Lietuvos banko patvirtinti Atsakingojo skolinimo nuostatai įpareigoja kreditorius užtikrinti, kad žmogaus ar šeimos mėnesinės įmokos visoms turimoms paskoloms, lizingams ar kredito kortelių limitams neviršytų 40 procentų grynųjų mėnesio pajamų. Ši riba nustatyta kaip saugumo pagalvė pačiam gyventojui, sauganti nuo neapgalvotos finansinės naštos. Visgi kredito analitikams svarbus ne tik pats pajamų dydis, bet ir jų gavimo šaltinio tvari kilmė. Dirbantiems pagal darbo sutartį taikomas reikalavimas išdirbti toje pačioje darbovietėje bent 4–6 mėnesius iš eilės, praėjus bandomajam laikotarpiui. Tuo tarpu dirbantiems savarankiškai reikalavimai būna dar griežtesni: bankai vertina mažiausiai dviejų pastarųjų metų pajamų deklaracijas, tikrindami veiklos nuoseklumą, sezoniškumą ir grynąjį pelną, atskaičius visus mokesčius bei veiklos sąnaudas. Vienkartinės premijos, nereguliarūs priedai ar pašalpos dažniausiai nėra įskaičiuojami į tvarias pajamas, iš kurių bus dengiami ilgalaikiai įsipareigojimai.
Net ir gaunant aukštas pajamas, durys į finansavimą gali užsidaryti, jei asmens elgesio istorijoje slypi neatsakingi sprendimai. Prieš priimdami sprendimą, bankai tikrina specializuotas duomenų bazes, pvz., Lietuvos banko Paskolų rizikos duomenų bazę bei privačius kredito biurus. Būtent ten suformuotas kreditingumo vertinimas atskleidžia visą žmogaus finansinę biografiją per pastaruosius 7–10 metų. Kredito rizikos algoritmai fiksuoja ne tik tai, ar turite aktyvių skolų, bet ir smulkiausius įpročius. Pavyzdžiui, jei praeityje vėlavote atsiskaityti už telefonų ryšio paslaugas, komunalines įmokas ar praleidote vartojimo kredito įmokos terminą ilgiau nei 30 dienų, sistema tai pažymi kaip neigiamą signalą. Įdomu tai, kad net ir padengus visas senas skolas, informacija apie pradelsimus reitingų sistemose išlieka matoma kelerius metus, taip sumažindama galimybes gauti paskolą pačiomis palankiausiomis palūkanų normomis.
Finansinio raštingumo tyrimai rodos, kad griežtėjantis reguliavimas duoda realių rezultatų. Remiantis oficialia Lietuvos banko skelbiama finansinio stabilumo apžvalga bei ataskaitomis, neveiksnių ar pradelstų paskolų dalis šalyje pastaraisiais metais išlieka itin žema ir siekia vos apie 0,9 % viso bankų portfelio. Tai įrodo, kad pirminis gyventojų vertinimas veikia itin atidžiai ir padeda atsirinkti tik tuos skolininkus, kurių nemokumo rizika yra minimali.
Pastaraisiais metais bankai vis daugiau dėmesio skiria ir sąskaitos išrašų analizei už pastaruosius 6–12 mėnesių. Modernios automatizuotos sistemos geba akimirksniu kategorizuoti išlaidas ir pastebėti pavojingus elgsenos raštus, kurie popierinėse ataskaitose galėtų likti nepastebėti. Tikrindami išrašus, analitikai atkreipia dėmesį į kelis pagrindinius aspektus: santykius su azartiniais lošimais, santaupų kaupimą bei bendrą gyvenimo būdą nuo algos iki algos. Net ir nedidelės, tačiau reguliarios perlaidos lošimų bendrovėms ar lažybų punktams kreditorių akyse tampa rimta rizika, galinčia lemti momentinį paraiškos atmetimą. Lygiai taip pat neigiamai vertinamas dažnas naudojimasis greitųjų kreditų ar vartojimo paskolų platformomis, net jei visos įmokos buvo atliktos laiku, nes finansų įstaigoms tai rodo, kad asmuo linkęs spręsti trumpalaikius pinigų stygiaus klausimus brangiomis paskolomis.
Ruošiantis kreiptis dėl paskolos, verta iš anksto atlikti asmeninį finansinį auditą. Ekspertai pataria likus bent pusmečiui iki paraiškos teikimo peržiūrėti savo išlaidas, atsisakyti nereikalingų kredito kortelių ar nenaudojamų kredito limitų bei užtikrinti, kad visos kasdienės sąskaitos būtų apmokamos be mažiausio delsimo. Galiausiai, svarbu suprasti, kad griežtas bankų vertinimas nėra nukreiptas prieš vartotoją. Tai mechanizmas, padedantis išvengti asmeninių bankrotų ir užtikrinantis, kad prisiimti finansiniai įsipareigojimai taps žingsniu į priekį, o ne nepakeliama našta ateityje.
