Kamilė Lukauskytė
Kupiškyje pastaraisiais metais nutiko gan keista istorija, sulaukusi teisėsaugos dėmesio, tačiau nepatekusi į žiniasklaidos akiratį – vietinėse kapinėse du paaugliai ir du vyrai surengė susidorojimą su jaunu vaikinu, kurį kaltino bandžius išprievartauti mergaitę. Į susidorojimą vyrai nešėsi ginklus, tačiau daug įdomiau tai, kad vienas iš nuteistųjų pats buvo ilgus metus praleidęs už grotų dėl tų pačių nusikaltimų, dėl kurių puolė tariamą auką.
Iki teismo du vyrus atvedęs incidentas įvyko 2025 m. liepos 11–12 d. sandūroje, apie vidurnaktį, Kupiškio žydų II senųjų kapinių teritorijoje.
Nors žiniasklaidoje gan dažnai be pagrindo švaistomasi žodžiu „egzekucija“, šįkart jis iš dalies tinka, nes vyrai kartu su dviem paaugliais kažką panašaus surengė savo aukai, neva kažkada bandžiusiai išprievartauti mergaitę, – sumušė, spardė gulintį, vienas iš smurtautojų išsitraukė pneumatinį pistoletą „Walther P99“, užtaisė ir grasino nušauti.
Pastarieji nuteistieji – vietos gyventojai Jonas Antanėlis ir Armandas Červonikovas. J. Antanėlis prieš tai jau buvo du kartus teistas už eismo įvykį ir fizinį smurtą, tačiau daug įdomesnė pistoletu besišvaisčiusio A. Červonikovo asmenybė – vyras, smurtavęs prieš auką neva dėl to, kad ši pasikėsino išprievartauti mergaitę, pats 2008 m. vasarį buvo nuteistas aštuonerius metus kalėti už paauglės išžaginimą ir fizinį smurtą, o tų pačių metų lapkritį dėl išprievartavimo ir sunkaus sveikatos sutrikdymo siekiant paslėpti kitą nusikaltimą buvo nuteistas antrą kartą.
Iš viso A. Červonikovui buvo skirta 16 metų kalėjimo, į laisvę vyras išėjo tik 2023 metais.
Ne tas žmogus
Tiek J. Antanėlis, tiek A. Červonikovas savo kaltę teisme pripažino. Abu vyrai teigė, kad tądien pas A. Červonikovą gėrė su dar dviem paaugliais, o jie prasitarę, kad vienas vaikinas norėjo išprievartauti jų pažįstamų dukrą, parodė jo nuotrauką, patikino, kad jis šiuo metu yra prie žydų kapinių.
Nuo butelio pakilusi kompanija patraukė link kapinių aiškintis, o atėjusi rado nukentėjusįjį su draugu. Prigąsdintas draugas greitai pasišalino, o vyrai ėmė „auklėti“ nelaimėlį, nors pastarasis ir tikino – jūs ne tą žmogų puolate.
A. Červonikovas pripažino, kad švaistėsi prieš nelaimėlį pistoletu, kurį visada nešiojasi užtaisytą, nors ir negrasino, kad vyrą nužudys.
Anot nuteistųjų, susidorojimas baigėsi keistai – pasak J. Antanėlio, bemušant jis pastebėjęs, kad auka – visai ne tas žmogus, kurio nuotrauką rodė paaugliai, todėl pats liovėsi smurtauti ir bandė atkreipti sugėrovų dėmesį, kad jiems pateko ne tas laimikis. Tačiau kartu buvę paaugliai esą tikino – šitas, šitas.
Pasak A. Červonikovo ir J. Antanėlio, po tokio fiasko jie atsitraukė ir pasuko atgal, tačiau paaugliai liko, o vėliau juos pasiviję pareiškė – „viskas, mes jį „dabaigėme“.
Susidorojo svetimomis rankomis?
Pats nukentėjusysis po tokių muštynių teisėsaugai teigė, kad tądien su draugu kapinėse gėrė alų, kai telefonu su juo susisiekė vienas pažįstamas paauglys ir susitarė, kad ateis link jo iki kapinių. Tačiau vaikinas atėjo ne vienas, o su trimis bendrais, iš kurių vienas vyras pareiškė, kad šis kažką išprievartavo ir jo ieško jau mėnesį.
Nors nelaimėlis bandė aiškinti, kad jis nieko neprievartavo, vis tiek buvo mušamas.
Buvo apklausti ir abu paaugliai, tačiau iš pastarųjų parodymų taip ir neina suprasti, kodėl apskritai kilo egzekucija – anot vieno iš paauglių, begeriant esą pats A. Červonikovas papasakojo, kad jo draugės dukrą kažkoks jaunuolis norėjo išprievartauti, o paauglys esą atpažino, kad tai – tas pats sumuštas nelaimėlis, todėl A. Červonikovo prašymu paskambino šiam ir sutarė susitikti.
Paauglys pripažino, kad ir pats kartą spyrė aukai, nes su nukentėjusiuoju būta „ankstesnių įvykių“, jie buvo susipykę.
Nelabai aišku ir tai, kiek ginklų nešėsi kompanija bei ar buvo šaudyta – anot vieno iš paauglių, ginklą pasiėmė ir J. Antanėlis, o A. Červonikovas po to, kai nelaimėlis jau buvo sumuštas, išsitraukė pneumatinį pistoletą ir juo bent 10 kartų šovė aukai į galvą.
Tuo tarpu pats sumuštasis tikino, kad girdėjo tik šūvio garsą.
Vienas – į kalėjimą, kitas – laisvėje
Nors J. Antanėlis ir A. Červonikovas kaltę pripažino bei teigė besigailintys, o ir padaryti nusikaltimai nebuvo kvalifikuoti kaip labai sunkūs, koją vyrams kišo turima kriminalinė praeitis. Ypač A. Červonikovui, jau kelis kartus teistam už sunkius nusikaltimus.
Anot teisėjo Giedriaus Nemeikšio, bent jau dėl A. Červonikovo akivaizdu, kad net ilgi metai už grotų jo nepataisė, dėl to vyrui buvo skirta reali 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
J. Antanėliui pasisekė labiau – jam skirta tik keturi mėnesiai nelaisvės, o bausmės vykdymas buvo atidėtas dvejiems metams, įpareigojus per šį laiką nešioti elektrinę apykoję ir skyrus įvairių kitokių apribojimų.
Kartu abu nuteistieji turės neblogai patuštinti pinigines – „Sodrai“ iš jų solidariai buvo priteista beveik 200 eurų, pačiam nukentėjusiajam – 551 euras turtinei žalai atlyginti ir 4 tūkst. eurų moralinei žalai atlyginti, J. Antanėlis dar beveik 423 eurus turės sumokėti valstybei už išlaidas teisininkams.
Kiek keistoka – nors abu nuteistieji, ypač – laisvės atėmimo bausmės sulaukęs A. Červonikovas, tokį nuosprendį galėjo skųsti, nė vienas tokia teise nepasinaudojo.
