Rastas atsakymas, kodėl kai kurie žmonės sulaukia 100 metų

Šiandien vidutinė žmogaus gyvenimo trukmė siekia apie 71-erius metus. Tik nedaugelis sulaukia 100-ojo gimtadienio ir tampa šimtamečiais, o dar mažiau žmonių gyvena ilgiau nei 110 metų. Naujas žurnale „Cell Reports“ paskelbtas tyrimas atskleidžia vieną galimą paaiškinimą, kaip šie ilgaamžiai žmonės išvengia su amžiumi didėjančios vėžio ir kitų ligų rizikos, skelbia „Science Alert”.

Maždaug sulaukus 100 metų, šių žmonių organizme ima daugėti retos rūšies T pagalbinių ląstelių. Bėgant laikui jos plečiasi ir prisitaiko.

„Šios ląstelės pasižymi laipsniška diferenciacija ir citokinų plastiškumu, o tai rodo prisitaikomąjį atsaką į nuolatinius antigenus sveikai senstant“, – rašo tyrimo autoriai.

Visų mūsų adaptyviojoje imuninėje sistemoje yra T pagalbinių ląstelių, dar vadinamų CD4 ląstelėmis.

Egzistuoja daug skirtingų CD4 ląstelių rūšių, vienos jų retesnės už kitas. Pavyzdžiui, citotoksinės CD4 T ląstelės (CD4 CTL) žmogaus organizme paprastai aptinkamos gana retai.

Šios T ląstelės veikia ne kaip pagalbininkės, o kaip naikintojos. Jų užduotis – patruliuoti organizme, ieškoti užkrėstų, pažeistų ar vėžinių ląstelių ir jas sunaikinti, kol jos nepadarė didesnės žalos.

Tačiau žmonėms sulaukus 90-ies ir daugiau metų šių paprastai retų CD4 CTL ląstelių, regis, ima daugėti.

Šis statistiškai reikšmingas dėsningumas nustatytas ištyrus 28 Japonijos gyventojų kraujo mėginius. Tiesa, tai labai nedidelė imtis, be to, visi dalyviai buvo vienos šalies gyventojai, todėl rezultatai nebūtinai atspindi visą pasaulio populiaciją.

Aštuonių 70–90 metų amžiaus žmonių kraujo mėginiuose CD4 CTL ląstelės sudarė vidutiniškai 4 proc.

Tarp 10 tyrime dalyvavusių šimtamečių šis rodiklis siekė 9,6 proc., o tarp superšimtamečių – 17,6 proc.

Tačiau net ir tokioje mažoje imtyje pasitaikė išimčių: vienas dar 100 metų nesulaukęs dalyvis turėjo didžiausią šių ląstelių dalį kraujyje.

Šios ląstelės buvo aktyvios ir nerodė išsekimo požymių.

„Imuninės sistemos senėjimas nėra vien nuosmukio procesas, – sako Osakos universiteto Japonijoje imunologas Kosuke Hashimoto. – Selektyvus tam tikrų T ląstelių gausėjimas rodo, kad net itin senyvame amžiuje imuninė sistema gali ir toliau prisitaikyti prie su amžiumi susijusių iššūkių.“

Tyrinėdami ląstelių paviršiuje esančius baltymus, mokslininkai nustatė, kad šios CD4 CTL ląstelės atsirado tada, kai pagalbinės ląstelės pirmiausia prarado CD27 baltymą, o vėliau – CD28.

Žinoma, kad T ląstelės žudikės, reaguodamos į imuninę grėsmę, pradeda klonuoti pačios save ir taip suformuoja mikroskopinę „armiją“.

Būtent tai tyrėjai ir pastebėjo vyresnio amžiaus žmonių kraujo mėginiuose.

Vidutiniškai apie 33 proc. jų kraujyje buvusių CD4 CTL ląstelių buvo vienos pirminės ląstelės klonai.

Vieno šimtamečio kraujo mėginyje maždaug pusė visų CD4 CTL ląstelių buvo tos pačios ląstelės kopijos.

Tai leidžia manyti, kad pasiekus tam tikrą amžių žmogaus organizmas susiduria su vis daugiau imuninių grėsmių. Didelis CD4 CTL ląstelių kiekis gali padėti superšimtamečiams jas įveikti.

„Senstant nenormalios ląstelės, įskaitant senstančias ir vėžines ląsteles, tampa vis dažnesnės, – sako K. Hashimoto. – Mūsų rezultatai leidžia manyti, kad imuninės sistemos prisitaikymas prie šių pokyčių gali prisidėti prie išskirtinio ilgaamžiškumo.“