Kamilė Lukauskytė
Draudžiant automobilį, būstą ar kelionę dažnas žmogus pirmiausia žiūri į du skaičius – kiek kainuos polisas ir kokia nurodyta draudimo suma. Sutartis atkeliauja į elektroninį paštą, prie jos dar prisegamos keliolikos ar keliasdešimties puslapių taisyklės, žmogus sumoka įmoką ir ramiai padeda dokumentus į šalį. Atrodo, kad svarbiausias darbas jau atliktas: juk esu apsidraudęs.Draudžiant automobilį, būstą ar kelionę dažnas žmogus pirmiausia žiūri į du skaičius – kiek kainuos polisas ir kokia nurodyta draudimo suma. Sutartis atkeliauja į elektroninį paštą, prie jos dar prisegamos keliolikos ar keliasdešimties puslapių taisyklės, žmogus sumoka įmoką ir ramiai padeda dokumentus į šalį. Atrodo, kad svarbiausias darbas jau atliktas: juk esu apsidraudęs.
Problema paprastai išryškėja tik tada, kai nutinka nelaimė. Prakiūra vamzdis, apgadinamas automobilis, pavagiami daiktai, kelionėje prireikia gydytojo arba audra sugadina namo dalį. Žmogus kreipiasi į draudiką tikėdamasis išmokos, o tuomet pirmą kartą rimtai atsiverčia draudimo taisykles.
Ir suranda punktą, į kurį prieš pasirašydamas beveik nekreipė dėmesio – nedraudžiamieji įvykiai ir draudimo apsaugos išimtys.
Būtent ši sutarties dalis neretai yra svarbesnė už dideliais skaičiais polise parašytą draudimo sumą.
„Apdrausta“ dar nereiškia, kad bus atlyginta bet kokia žala
Draudimo sutartis nėra pažadas atlyginti viską, kas gali nutikti žmogui ar jo turtui. Lietuvos bankas aiškina, kad draudikas kompensuoja tik tuos nuostolius ir tuos įvykius, kurie patenka į konkrečios sutarties suteikiamą apsaugą. Be to, net panašiai pavadintų skirtingų draudimo bendrovių produktų sąlygos gali skirtis.
Tai labai svarbus niuansas. Du žmonės gali pasakyti, kad turi „būsto draudimą“, tačiau realiai jų apsauga gali būti visiškai skirtinga. Vieno sutartis apims tam tikrus vandens padarytus nuostolius, kito sutartyje konkrečiai situacijai gali būti nustatyta išimtis ar papildomos sąlygos.
Tas pats galioja KASKO, kelionių, sveikatos ir kitoms savanoriško draudimo rūšims.
Todėl prieš pasirašant sutartį verta ne tik ieškoti skyriaus „Draudžiamieji įvykiai“. Dar svarbiau perskaityti, kas parašyta iškart po jo: kada draudikas turi teisę nemokėti išmokos arba ją sumažinti.
Kartais būtent ten slepiasi tikroji pigesnio draudimo kaina.
Viena detalė gali pakeisti visą situaciją
Įsivaizduokime paprastą atvejį. Žmogus apdraudė namą, tačiau ilgesniam laikui išvyko ir apie pasikeitusią situaciją draudikui nepranešė, nors sutartyje buvo nustatyta pareiga informuoti apie padidėjusią riziką. Arba automobilyje buvo numatytos konkrečios apsaugos priemonės, tačiau jų nebuvo laikomasi.
Tuomet jau vertinama ne vien tai, kas atsitiko, bet ir tai, ar pats draudėjas vykdė sutartyje numatytas pareigas.
Lietuvos bankas nurodo kelias tipines draudėjo pareigas: laiku mokėti įmokas, laikytis nustatytų atsargumo reikalavimų, informuoti apie sutartyje apibrėžtą padidėjusią riziką ir laiku pranešti draudikui apie įvykį.
Štai kodėl po nelaimės gali prasidėti žmonėms sunkiai suprantamas ginčas. Žmogus sako: „Bet juk buvau apsidraudęs.“ Draudikas atsako: „Taip, tačiau šiai situacijai galiojo konkreti sutarties sąlyga.“
Nebūtinai viena pusė bando kitą apgauti. Dažnai tiesiog susiduria du visiškai skirtingi lūkesčiai – žmogus pirko tai, ką mintyse vadino „pilnu draudimu“, o sutartyje iš tikrųjų buvo apibrėžta gerokai siauresnė apsauga.
Dar vienas punktas, kurį žmonės prisimena per vėlai
Nedraudžiamieji įvykiai nėra vienintelė vieta, kurią verta perskaityti. Labai svarbi ir pranešimo apie įvykį tvarka.
Po nelaimės žmogui natūraliai pirmiausia rūpi sustabdyti žalą, sutvarkyti automobilį, išdžiovinti užlietą kambarį ar tiesiog grįžti namo. Draudimo dokumentai tuo metu būna paskutinis dalykas galvoje.
Tačiau sutartyje gali būti nustatyta, kaip ir kada apie įvykį reikia pranešti, kokių veiksmų imtis ir kokius dokumentus išsaugoti. Lietuvos bankas dėl turto draudimo tiesiai rekomenduoja prieš pasirašant sutartį atkreipti dėmesį ir į nedraudžiamųjų įvykių sąrašą, ir į pranešimo apie įvykį tvarką.
Todėl, pavyzdžiui, prieš išmetant sugadintą daiktą gali būti verta jį nufotografuoti, o po vagystės ar kito įvykio – patikrinti, ar sutartis nereikalauja kreiptis į policiją arba kitas tarnybas.
Net sveikatos draudime pasitaiko situacijų, kai klientas tikisi kompensacijos, tačiau paaiškėja, kad konkrečios paslaugos arba būklės jo sutartis neapima. Lietuvos bankas pažymi, kad tokie ginčai dažnai kyla būtent dėl to, kad žmogus iš anksto nebuvo įsigilinęs į draudimo sąlygas arba jas suprato kitaip.
Prieš pasirašant užtenka patikrinti kelis dalykus
Nebūtina tapti draudimo teisės specialistu ir vakarą praleisti analizuojant kiekvieną taisyklių sakinį. Tačiau yra keli klausimai, į kuriuos atsakymą verta žinoti dar prieš sumokant pinigus.
Pirmiausia – kas tiksliai yra apdrausta ir nuo ko. Tada – kokie įvykiai laikomi nedraudžiamaisiais, kokia taikoma išskaita, kokios nustatytos draudimo išmokų ribos ir kokių pareigų turės laikytis pats klientas. Galiausiai verta pasižiūrėti, per kiek laiko bei kokiu būdu reikia pranešti apie žalą.
Jeigu kuri nors sąlyga parašyta taip, kad jos nesuprantate, daug protingiau paklausti prieš sudarant sutartį, o ne tada, kai jau įvyko nelaimė. Lietuvos bankas taip pat rekomenduoja neaiškias sąlygas išsiaiškinti su draudiku.
Ir dar viena smulkmena – verta patikrinti, ar sutartis automatiškai neprasitęsia. Tam tikrais atvejais toks pratęsimas gali būti numatytas sutartyje, todėl sąlygas geriau žinoti iš anksto.
Draudimas labiausiai reikalingas būtent tą dieną, kai viskas nueina ne pagal planą. Todėl keliolika minučių, skirtų sutarties išimtims perskaityti, gali būti vertingesnės už pusvalandį, praleistą ieškant keliolika eurų pigesnio poliso.
Nes didžiausias nusivylimas prasideda ne tada, kai įvyksta nelaimė.
Jis prasideda tada, kai po jos žmogus pirmą kartą perskaito sakinį, kurį buvo gavęs dar draudimo sutarties sudarymo dieną.
