Kamilė Lukauskytė
Kartais atrodo, kad katastrofiškų grėsmių, su kuriomis susiduria žmonija, sąrašas yra begalinis: branduolinis karas, klimato kaita, pandemijos, dirbtinis intelektas ar ugnikalniai. Sąrašą būtų galima tęsti. Tačiau jei iš tiesų įvyktų precedento neturinti pasaulinė katastrofa, kur būtų saugiausia trauktis? Kokia vieta suteiktų daugiausia galimybių išgyventi krizę ir sulaukti geresnių laikų? Pirmajame tokio pobūdžio tyrime, paskelbtame žurnale „Global Challenges“, mokslininkai nustatė vietą, kuri, vertinant įvairias pasaulines katastrofines grėsmes, gali būti atspariausia pasaulyje.
„Kalbant apie pasaulines katastrofines rizikas, Australija greičiausiai yra atspariausia vieta Žemėje“, – teigia tyrėjai, kurių darbui vadovavo Vokietijos Hageno universiteto aplinkos mokslininkas Florianas Ulrichas Jehnas.
Vis dėlto net Australija nėra visiškai apsaugota nuo pasaulinių katastrofinių grėsmių. Mokslininkų vertinimu, ji tiesiog yra viena mažiausiai pažeidžiamų, atsižvelgiant į visą galimų pavojų spektrą.
Vertino šimtus tyrimų
F. U. Jehnas ir jo kolegos išanalizavo mokslinę literatūrą apie pasaulines katastrofines rizikas – šimtus tyrimų ir ataskaitų apie asteroidų smūgius į Žemę, ugnikalnių išsiveržimus, didelio masto kibernetines atakas, pandemijas ir kitas grėsmes.
Pasak mokslininkų, pasaulines katastrofines rizikas galima suskirstyti į tris pagrindines kategorijas.
Pirmoji – staigaus Saulės šviesos sumažėjimo scenarijai. Tokiu atveju Saulės šviesą galėtų užblokuoti didžiulis ugnikalnio išsiveržimas, branduolinė žiema arba po asteroido smūgio atmosferoje susidaręs dulkių debesis.
Antroji kategorija – pasaulinis kritinės infrastruktūros praradimas. Tokie įvykiai galėtų sutrikdyti elektros energijos tiekimą, transportą ir maisto gamybą. Juos galėtų sukelti geomagnetinės audros, kibernetinės atakos, pandemijos arba didelio aukščio elektromagnetiniai impulsai.
Trečioji kategorija – pasaulinė biologinė katastrofinė rizika. Tai didelio masto natūralūs arba žmogaus sukelti biologiniai pavojai, galintys lemti daugybę mirčių ir smarkiai sutrikdyti visuomenių veiklą žemynų ar viso pasaulio mastu.
Kas padeda šaliai išlikti?
Mokslininkai vertino ne tik pačias grėsmes, bet ir valstybių atsparumą – jų gebėjimą išlaikyti svarbiausias funkcijas ir užtikrinti žmonių gerovę net per didelius sutrikimus.
Tyrimo duomenimis, atsparesnės pasaulinėms katastrofoms paprastai yra demokratiškos, turtingesnės ir mažesne nelygybe pasižyminčios valstybės.
Pranašumą taip pat suteikia didelė pramonės bazė, stiprus valstybės vaidmuo, geografinis atokumas, pavyzdžiui, gyvenimas didelėje saloje, decentralizuotos ir įvairios sistemos bei mažesnė priklausomybė nuo tarptautinės prekybos. Naudinga ir tai, jei svarbiausi prekybos partneriai yra geografiškai netoli.
Įvertinus visus šiuos kriterijus, Australija išsiskyrė dėl savo geografinės izoliacijos, didelių maisto gamybos pajėgumų, iškastinio kuro išteklių ir stiprios pramonės.
„Nė viena vieta Žemėje nėra atspari visoms pasaulinėms katastrofinėms rizikoms, tačiau Australija yra šalis, kuri tyrimuose dažniausiai įvardijama kaip atspari“, – teigia mokslininkai.
Tačiau ir ji turi silpnųjų vietų.
„Net ši šalis yra pažeidžiama tam tikrų grėsmių ir priklausoma nuo nuolatinės tarptautinės prekybos, kad galėtų apsirūpinti degalais, vaistais ir trąšomis“, – pažymi tyrėjai.
Australija buvo vienintelė valstybė, kuri ankstesniuose tyrimuose tiesiogiai įvardyta kaip atspari visoms trims pagrindinėms pasaulinių katastrofų kategorijoms.
Vis dėlto tyrėjai pabrėžia paradoksą: tai, kas vienos grėsmės atveju tampa pranašumu, kitos atveju gali virsti silpnybe.
Australijos, kaip didelės salos, padėtis padeda jai izoliuotis nuo kai kurių pavojų, tačiau kartu didina priklausomybę nuo tarptautinės prekybos ir importuojamų svarbiausių prekių.
Pakankamai saugu Naujoje Zelandijoje, Japonijoje ir Šveicarijoje
„Nors Australija susiduria su akivaizdžiomis klimato kaitos pasekmėmis, mūsų vertinime ji pasirodė gerai. Tai sala, todėl jai lengviau užsidaryti ir izoliuotis. Australija pagamina neįtikėtinai daug maisto, turi didelę vidaus pramonę ir kasybos sektorių. Ji taip pat turtinga ir gana stabili demokratinė valstybė – visa tai didina šalies atsparumą.“, – sako F. U. Jehnas.
Po Australijos tarp atsparesnių valstybių mokslininkai įvardijo Naująją Zelandiją, Japoniją, Šveicariją ir Argentiną. Tačiau kiekviena jų turi specifinių pažeidžiamumų.
„Visos dažniausiai minimos šalys, išskyrus Šveicariją, turi ilgas pakrantes, kurias galėtų paveikti po netoli Žemės esančio objekto smūgio kilę cunamiai“, – rašo tyrimo autoriai.
Be to, visoms, išskyrus Šveicariją, galėtų turėti įtakos vieno iš kelių Pietryčių Azijos ar Pietų Amerikos ugnikalnių išsiveržimas, panašus į 1815 metais įvykusį Tamboros išsiveržimą.
Visos šios valstybės taip pat vienaip ar kitaip priklauso nuo tarptautinės prekybos.
„Žemėje nėra vietos, kuri būtų visiškai saugi nuo pasaulinių katastrofinių rizikų“, – pabrėžia mokslininkai.
Galėtų tapti pasaulio „atsarginiais centrais“
Tyrėjų nuomone, tokios struktūriškai atsparios valstybės kaip Australija ir Naujoji Zelandija ateityje galėtų tapti svarbiais pasaulinio atsparumo centrais.
Pavyzdžiui, jose galėtų būti kaupiamos maisto atsargos ar įrengiami sėklų bankai. Stipri jų pramonė galėtų padėti išlaikyti svarbiausias funkcijas net pasaulinės katastrofos metu.
Tokios šalys taip pat galėtų tapti centrais, iš kurių būtų koordinuojamas tarptautinis atsakas į pasaulinę nelaimę.
Vis dėlto svarbiausia, mokslininkų teigimu, ne ieškoti vietos, kur būtų galima pabėgti, o iš anksto ruoštis galimoms grėsmėms.
„Prevencija visada yra geriau nei atsparumas“, – teigia tyrimo autoriai.
Kai kurių katastrofų, pavyzdžiui, didelių ugnikalnių išsiveržimų, šiuo metu išvengti negalime.
„Kai jos įvyks, skirtumas tarp visuomenių, kurios investavo į čia išskirtus atsparumo veiksnius, ir tų, kurios to nepadarė, bus matuojamas žmonių gyvybėmis“, – tvirtina mokslininkai.
