Kamilė Lukauskytė
Lietuvos švietimo sistemoje vėl kyla diskusijos dėl problemų, kurios metų metus nesulaukia vienareikšmių sprendimų. Šįkart itin griežtai Vyriausybės vykdomą švietimo politiką įvertino prezidentas Gitanas Nausėda. Šalies vadovas neslėpė nusivylimo ir pareiškė norintis tiesiai paklausti švietimo, mokslo ir sporto ministrės Ramintos Popovienės, ar problemos iš tiesų sprendžiamos, ar tik kuriamas jų sprendimo vaizdas.
Prezidento kritika nuskambėjo prasidėjus naujiems mokslo metams. G. Nausėda atkreipė dėmesį į tai, kad švietimo sistemoje vis dar egzistuoja nemažai įsisenėjusių problemų, tačiau, jo vertinimu, kai kuriais atvejais pasirenkamas lengvesnis kelias – vietoje realių pokyčių bandoma problemas atidėti arba jų reikšmę sumažinti.
Pasak šalies vadovo, ypač svarbu neapsimesti, kad sudėtingos situacijos išsispręs savaime. Jo nuomone, švietimo srityje būtina imtis ryžtingesnių veiksmų ir nebijoti priimti sprendimų, kurie trumpuoju laikotarpiu gali būti nepatogūs.
Vienas svarbiausių klausimų, dėl kurio prezidentas nesutaria su ministerija, yra mokinių pasiekimų vertinimas ir pagrindinio išsilavinimo reikalavimai. G. Nausėda teigė, kad pernelyg žemai nuleista kartelė gali turėti neigiamų pasekmių visai sistemai. Jo manymu, jeigu mokiniams keliami vis mažesni reikalavimai, gali būti demotyvuojami tie jaunuoliai, kurie stengiasi pasiekti aukštesnių rezultatų.
Prezidentas taip pat atkreipė dėmesį į mokytojų padėtį. Jo teigimu, pedagogams tenka vis daugiau administracinio darbo, o tai gali tapti viena iš priežasčių, kodėl ypač jauni mokytojai nusprendžia palikti mokyklas. G. Nausėda pabrėžė, kad kalbant apie švietimo kokybę negalima apsiriboti vien mokytojų atlyginimais – būtina galvoti ir apie jų darbo sąlygas bei saugumą.
Šalies vadovas priminė ir anksčiau išsakytą siekį, kad mokytojų atlyginimai pasiektų 130 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio. Tačiau, jo teigimu, vien finansiniai sprendimai problemų neišspręs, jeigu mokytojai kasdien susidurs su pernelyg didele administracine našta.
Į prezidento kritiką netruko sureaguoti švietimo ministrė Raminta Popovienė. Ji nesutiko su G. Nausėdos vertinimu, kad ministerija tik imituoja problemų sprendimą. Ministrė pabrėžė gerbianti prezidento nuomonę, tačiau pati nemano, kad jos vadovaujama institucija neveikia.
R. Popovienė aiškino, kad dalis problemų nėra atsiradusios šiandien ir jų negalima išspręsti per vieną dieną. Pasak jos, ministerijoje vyksta diskusijos, dirba darbo grupės, o sprendimų ieškoma kartu su Prezidentūros atstovais.
Ministrė taip pat nesutinka su prezidento teiginiu, kad mokinių pasiekimų kartelė yra mažinama. Jos pozicija kitokia – pagrindinis tikslas turėtų būti surasti tokį sprendimą, kuris leistų išlaikyti aukštus akademinius reikalavimus, tačiau kartu nepaliktų tūkstančių vaikų už švietimo sistemos ribų.
Ši diskusija ypač aktuali dėl pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo, vadinamo PUPP. Šiuo metu jis yra privalomas dešimtokams, tačiau jo rezultatai iki šiol neturėjo lemiamos įtakos mokinio galimybei pereiti į aukštesnę klasę ar gauti pagrindinio išsilavinimo pažymėjimą. Po priimtų sprendimų nuo 2029 metų mokiniams, nepasiekusiems nustatyto minimalaus rezultato, gali atsirasti gerokai daugiau pasekmių.
Būtent dėl šio klausimo prezidento ir ministerijos pozicijos išsiskiria. G. Nausėda akcentuoja būtinybę išlaikyti tam tikrą reikalavimų kartelę, o ministerija labiau baiminasi, kad pernelyg griežti reikalavimai gali dar labiau apsunkinti dalies mokinių padėtį.
Tuo metu viešojoje erdvėje atsirado dar viena detalė – prezidentas teigė norintis susitikti su ministre ir išsamiai aptarti švietimo problemas. Tačiau pati R. Popovienė kol kas tikino oficialaus kvietimo į susitikimą negavusi. Tai reiškia, kad nors abi pusės savo pozicijas viešai jau išsakė, tiesioginis pokalbis dar gali tapti svarbiu momentu.
Tikėtina, kad susitikime būtų aptarti ne tik mokinių pasiekimai, bet ir mokytojų darbo sąlygos, administracinė našta, švietimo kokybė bei ilgalaikiai sistemos pokyčiai.
Švietimo tema Lietuvoje visuomet sulaukia daug dėmesio, nes priimami sprendimai paliečia ne tik mokinius ir mokytojus, bet ir jų šeimas. Todėl prezidento bei ministerijos nesutarimai nėra vien politinis ginčas – nuo jų sprendimų gali priklausyti tai, kaip ateityje bus vertinamos mokinių žinios ir kokių sąlygų gali tikėtis šalies pedagogai.
Kol kas abi pusės laikosi savo pozicijų. G. Nausėda ragina imtis ryžtingesnių veiksmų ir neapsiriboti problemų sprendimo imitavimu, o R. Popovienė tikina, kad ministerija dirba ir ieško sprendimų, kurie būtų naudingi visai švietimo sistemai.
Dabar daugiausia dėmesio krypsta į galimą prezidento ir ministrės susitikimą. Jei jis įvyks, tikėtina, kad pokalbis bus gerokai konkretesnis nei vieši pareiškimai. Būtent tada gali paaiškėti, ar abi pusės sugebės rasti bendrą požiūrį į vieną svarbiausių Lietuvos ateities klausimų – kaip užtikrinti kokybišką švietimą ir kartu nepalikti nuo sistemos nuošalyje vaikų, kuriems mokytis sekasi sunkiau.
