Kamilė Lukauskytė
Netoli Ukmergės esančiame Jogvilų kaime gyvenanti Žlabių šeima pastaruoju metu tapo viena labiausiai aptarinėjamų šeimų Lietuvoje. Smiltėja ir Mintautas augina vaikus atokioje vietoje, toliau nuo miesto šurmulio.
Pasak S. Žlabienės, toks gyvenimo būdas yra sąmoningas pasirinkimas. Ji sako norinti, kad vaikai galėtų daugiau laiko praleisti gamtoje, girdėtų paukščius, augintų daržoves ir nebūtų apsupti automobilių triukšmo ar kitų miesto nepatogumų.
Moteris pabrėžia, kad šeimos gyvenimo būdas nėra kažkas, ką ji pati laikytų neįprastu.
„Mes esame normalūs, paprasti žmonės“, – savo požiūrį išsakė Žlabienė.
Šeima taip pat išsiskiria netradiciniais vaikų vardais – tarp jų yra Raguelis, Kristaras, Karilė, Vandenynas, Mirgėja ir Meilėja.
Visų vaikų gimdymas namuose – sąmoningas sprendimas
Dar vienas daug dėmesio sulaukęs Žlabių šeimos pasirinkimas – gimdymas namuose. S. Žlabienė pasakoja, kad visi jų vaikai gimė namuose, o sprendimas nevykti į gydymo įstaigą buvo priimtas sąmoningai.
Moteris aiškina, kad pati domėjosi gimdymu ir dėl greitų gimdymų baiminosi, jog kelionė iki ligoninės gali būti per ilga. Ji taip pat teigia, kad šeimai padeda specialistės iš organizacijos UNDA.
Svarbu paminėti, kad gimdymas namuose Lietuvoje yra galimas tik laikantis nustatytų sąlygų – turi dalyvauti licencijuotas akušeris, o nėštumas negali būti komplikuotas.
Dukrelės Jausmėjos istorija baigėsi skaudžia netektimi
Tačiau šių metų gegužę šeimą ištiko skaudi nelaimė. Gimusi Jausmėja turėjo Patau sindromą, širdies ydą ir neišsivysčiusius plaučius. Pasak mamos, nėštumo metu šeima apie sindromą nežinojo.
Gimus kūdikiui buvo pastebėtas nesuaugęs gomurys ir lūpa. Vėliau šeima atkreipė dėmesį, kad mažylė nepriauga svorio, todėl kreipėsi į medikus.
Jausmėja apie mėnesį praleido reanimacijoje. Liepos pabaigoje šeima pranešė apie mergytės mirtį.
Po kūdikės mirties situacija sulaukė ir institucijų dėmesio. Kauno medikai informavo vaiko teisių specialistus apie sunkią mergaitės būklę. Vėliau buvo pradėtas vertinti ir kitų šeimos vaikų saugumas.
Vėliau vaiko teisių specialistai nusprendė vaikų iš šeimos nepaimti ir inicijavo pagalbą. Buvo akcentuota, kad šeimai reikalingas didesnis dėmesys vaikų sveikatos priežiūrai, ugdymui ir kasdienėms gyvenimo sąlygoms.
Žlabienė neigia apie šeimą sklandančius gandus
Po Jausmėjos mirties viešojoje erdvėje pradėjo plisti įvairios istorijos apie Žlabių šeimą. Buvo teigiama, kad vaikai esą nelanko ugdymo įstaigų ir nėra tinkamai prižiūrimi.
S. Žlabienė tai neigia. Ji vardija biblioteką, skautų veiklą, meno užsiėmimus, darželį ir kitą vaikų veiklą. Anot jos, šeimos gyvenime yra ir mokykla, ir darželis, ir įvairios edukacijos.
Moteris taip pat atmeta kalbas, kad šeima priklauso sektai ar yra vadinamieji „suverenai“. Ji tikina, kad šeima turi dokumentus, naudojasi įvairių institucijų paslaugomis ir turi šeimos gydytoją.
Kita jautri tema – skiepai. Žlabienė pripažįsta, kad šeima turi savitą požiūrį į vakcinaciją, tačiau pabrėžia pasitikinti medicinos specialistais ir teigia konsultuojanti šeimą su licencijuotu gydytoju.
„Kieme palaidotas vaikas“ – šeima tai vadina absurdu
Internete buvo pasklidęs ir gerokai šiurpesnis gandas – esą Žlabių namų kieme policija su šunimi ieškojo palaidoto vaiko.
Šeima šią istoriją kategoriškai neigia ir vadina ją absurdu. Žlabienė taip pat nesutinka su teiginiais, kad šeima gyvena vien iš pašalpų – ji tikina, kad abu su vyru dirba.
Kartu moteris atmetė ir kalbas apie tai, kad vaikams būtų draudžiama valgyti mėsą. Viešojoje erdvėje buvo pasirodę pasakojimų apie vienos iš dukrų elgesį darželyje, tačiau pati mama tokią informaciją neigia.
Kelionės į Egiptą istoriją aiškina kaip nesusipratimą
Dar vieną skandalą sukėlė socialiniuose tinkluose pasirodęs įrašas apie pinigų rinkimą Žlabių šeimos kelionei į Egiptą.
Žlabienė pripažino, kad pati pasidalijo tokiu įrašu, tačiau tikina tuo metu iki galo jo neperskaičiusi. Pasak jos, draugė pasiūlė pasidalyti žinute apie svajonių kelionę, tačiau vėliau paaiškėjo, kad šeima jokios paramos kelionei neprašo.
Moteris teigia, kad į Egiptą šeima neketina vykti, o šiuo metu didžiausia ramybė jai yra galimybė būti namuose su vaikais.
Konfliktas pasiekė ir savivaldybę
Žlabių istorijoje netrūko ir konflikto su Ukmergės rajono meru Dariumi Varnu. S. Žlabienė pasakojo, kad meras kartu su seniūnu apsilankė šeimos teritorijoje, o ji dėl situacijos iškvietė policiją.
Tačiau tai yra pačios Žlabienės pasakojama įvykių versija. Meras ją anksčiau neigė ir teigė atvykęs siekdamas aptarti pagalbą šeimai. D. Varnas taip pat nesutiko su teiginiais apie savo būklę apsilankymo metu ir sakė visiškai nevartojantis alkoholio.
Po dukrelės mirties praėjus kiek daugiau nei mėnesiui, Žlabienė pripažįsta, kad jai vis dar sunku kalbėti apie patirtą netektį. Tačiau šeimą lydintis didžiulis visuomenės dėmesys, pasak jos, gedėjimo proceso nepalengvina.
Šiandien Žlabių istorija išlieka viešojoje erdvėje – joje susipina skaudi kūdikio netektis, institucijų sprendimai, šeimos pasirinktas gyvenimo būdas ir daugybė apie juos pasklidusių, pačios šeimos kategoriškai neigiamų gandų.
