Lukas Starkus
43-ejų lietuvė, nekilnojamojo turto agentė Rasa Žilevičė, kurios Kipre ieškoma dėl įtariamo neteisėto Kipro graikams priklausančio nekilnojamojo turto naudojimo okupuotoje šiaurinėje salos dalyje, dingo Prancūzijoje. Moteris turėjo būti perduota Kipro pareigūnams, tačiau sutartu laiku nepasirodė. Dabar jos ieško Prancūzijos policija.
Lietuvė buvo sulaikyta Prancūzijoje pagal Kipro Respublikos išduotą Europos arešto orderį, tačiau vėliau paleista taikant jai tam tikrus apribojimus, kol buvo sprendžiamas jos ekstradicijos į Kiprą klausimas, rašė Politis.
Paskelbta paieška
Penktadienį jau buvo baigti visi pasirengimo darbai, kad Kipro policijos pareigūnai galėtų vykti į Prancūziją, perimti įtariamąją ir pargabenti ją į Kiprą. Jos skundas dėl žemesnės instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo pritarta ekstradicijai, buvo atmestas.
Pagal nustatytą procedūrą moteris, kuri iki tol buvo paleista su tam tikromis sąlygomis, privalėjo atvykti į vieną iš Prancūzijos oro uostų. Ten ji turėjo būti perduota Kipro policijos pareigūnams ir išskraidinta į Kiprą.
Tačiau lietuvė taip ir nepasirodė. Prancūzijos institucijos apie tai informavo Kipro policiją, todėl suplanuota Kipro pareigūnų kelionė į Prancūziją buvo atšaukta.
Šiuo metu išduotas orderis moterį suimti, jos ieško Prancūzijos policija.
Šaltinis leidiniui Politis teigė, kad sulaikius lietuvę Prancūzijos pareigūnai ją laikys suimtą iki pat perdavimo Kipro institucijoms. Vėliau ji turėtų būti išduota Kiprui.
Politis duomenimis, penktadienio vėlų vakarą jau buvo suplanuoti skrydžiai Kipro policijos pareigūnams ir lietuvei. Taip pat buvo pasirengta tam, kad šeštadienį moteris būtų pristatyta į Nikosijos apygardos teismą, kur būtų sprendžiamas jos suėmimo klausimas.
Sulaikė Nicos oro uoste
R. Žilevičė, kuri ne vienus metus dirbo nekilnojamojo turto agente okupuotoje šiaurinėje Kipro dalyje, Prancūzijoje buvo sulaikyta gegužės 16 dieną.
Ji buvo sulaikyta Nicos oro uoste pagal Kipro Respublikos išduotą Europos arešto orderį. Liepos pradžioje moteris apskundė sprendimą vykdyti šį orderį.
Prieš kelias dienas kompetentingas Prancūzijos teismas atmetė jos skundą dėl pirminio sprendimo ją išduoti Kiprui. Taip iš esmės buvo atvertas kelias lietuvę perduoti Kipro pareigūnams, kad ji galėtų stoti prieš Kipro Respublikos teismą.
Prancūzijos teismo sprendimas
Savo sprendime Prancūzijos apeliacinis teismas pabrėžė, kad vadinamoji „Šiaurės Kipro Turkų Respublika“ okupuotoje salos dalyje atsirado dėl šiurkštaus tarptautinės teisės pažeidimo.
Teismas pažymėjo, kad tarptautinė teisė draudžia jėgos naudojimą ir teritorijų įgijimą jėga.
Todėl, teismo vertinimu, egzistuoja pareiga nepripažinti tokios neteisėtos padėties ir susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, kurie galėtų prisidėti prie jos išlaikymo.
Byla laikoma reikšminga
Su lietuve susiję įvykiai laikomi reikšmingais nepaisant to, kad ji dingo ir jos perduoti Kipro institucijoms kol kas nepavyko.
Tas pats Prancūzijos teismas anksčiau atmetė Kipro Respublikos prašymą išduoti Irano pilietį kitoje byloje, taip pat susijusioje su įtariamu neteisėtu Kipro graikams priklausančio nekilnojamojo turto naudojimu okupuotoje salos dalyje.
Prabilo verslininkė
Primename, kad anksčiau išskirtiniame interviu TV laidos „Gyvenimas yra gražus“ vedėjui Edvardui Žičkui 43-ejų metų tarptautinio nekilnojamojo turto konsultantė R. Žilevičė pirmą kartą taip atvirai prabilo apie sulaikymą Prancūzijoje, naktį areštinėje, baimę dėl savo vaikų, visuomenės pasmerkimą ir tai, kaip šiandien gyvena laukdama lemtingo teismo sprendimo.
„Jei suklydau – atsakysiu. Bet su linčo teismu nesutinku, o Kipro Respublikoje jau ir be teismo esu nuteista“, – YouTube platformoje transliuotoje laidoje kalbėjo lietuvė.
Prancūzijoje su dviem nepilnamečiais sūnumis priversta būti Rasa neslepė, kad skaudžiausias išgyvenimas buvo ne jos pačios sulaikymas, o nežinia dėl vaikų. „Iš vienos pusės, tai buvo baisiausia dalis, kad aš atvykau ne viena, o su sūnumi… Labai nemaloni naktis buvo“, – prisipažino moteris, kuriai užsienyje atstovauja itin stipri prancūzų advokatų komanda.
Rasa tada pasakojo iš karto po sulaikymo kreipusis į Lietuvos ambasadą Paryžiuje, tačiau nesulaukusi tokios konsulinės pagalbos, kokios tikėjosi.
„Susisiekiau ir su Lietuvos ambasada. Moteris buvo labai maloni, tačiau pasakė: atsiprašome, mes niekuo padėti negalime… Tai buvo didžiulė suma, kuri mane tikrai gąsdino“, – prisimena ji.
Po TV laidos „Gyvenimas yra gražus“ parodyto pasakojimo ir Lietuvos žiniasklaidos dėmesio šiai istorijai R. Žilevičei oficialų atsakymą pateikė ir Lietuvos užsienio reikalų ministerija. Ši patvirtino gavusi jos prašymus dėl skubios diplomatinės ir konsulinės pagalbos, tačiau pažymėjo, kad neturi teisinių įgaliojimų kištis į Prancūzijos teismų procesus ar vertinti jų sprendimų.
Vis dėlto kartu nurodyta, kad tam tikrais atvejais Lietuvos ambasada gali svarstyti galimybę stebėtojo teisėmis dalyvauti viešuose teismo posėdžiuose, jei būtų pagrindo manyti, jog gali būti pažeidžiamos Lietuvos pilietės teisės.
Didžiausią skausmą Rasai anuomet kelė ne tik teisinė kova, bet ir tai, kaip jos istorija buvo pateikta dalyje žiniasklaidos priemonių.
„Iš manęs sukūrė nusikaltėlės įvaizdį. Pavertė mane 53 metų moterimi su dukra… Nenoriu, kad tai taip blogai paveiktų mano vaikus, juk jie viską stebi“, – sakė du nepilnamečius sūnus viena auginanti moteris.
Rasa tikino niekada nesiekusi niekam pakenkti ir tikinti, kad jos istorija bus įvertinta remiantis faktais, o ne išankstinėmis nuostatomis. „Vidinė jėga yra tai, kad aš niekada nieko nenorėjau padaryti blogai. Viską, ką darau, darau iš tyros širdies“, – atviravo ji.
Visą TV laidos „Gyvenimas yra gražus“ reportažą apie Šiaurės Kipro nekilnojamojo turto krizę, Rasos Žilevičės dramą ir išskirtinį interviu iš Prancūzijos galima pamatyti čia:
Neslėpė nusivylimo
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad anksčiau išplatintame pranešime spaudai R. Žilevičė taip pat neslėpė nusivylimo, kad neva patekusi į sudėtingų teisinių ir politinių užkulisinių žaidimų spąstus, iš savo šalies diplomatinės atstovybės ji sulaukė tik šalto atsakymo – pagalbos ieškotis pačiai.
Užsienio reikalų ministerija naujienų portalą tv3.lt informavo, kad į Lietuvos ambasadą Prancūzijoje yra skambinęs asmuo, teigęs, kad dėl veiklos Šiaurės Kipre patiria „politinį persekiojimą“.
Esą skambinusysis patvirtino, kad nėra sulaikytas ir kad turi advokatą, paprašė vertėjo kontaktų, kuriuos pasiūlyta susirasti ambasados interneto puslapyje.
Pasak URM, į visus klausimus telefonu dėl konsulinių paslaugų buvo atsakyta, norima informacija suteikta, papildomų prašymų neturėjo.
Tačiau kaip buvo rašoma minėtame pranešime spaudai, atsidūrusi kritinėje situacijoje svetimoje šalyje, Lietuvos pilietė kreipėsi pagalbos į Lietuvos ambasadą Paryžiuje. Kaip šio kreipimosi įrodymą moteris žurnalistams pateikia 8 minučių trukmės telefono skambučio išklotinę. Vis dėlto konsulinė reakcija ją sukrėtė.
Ambasados darbuotoja tegalėjo patarti naudotis pačios lietuvės pasisamdyto advokato paslaugomis, o prireikus – ambasados interneto svetainėje susirasti vertėją į lietuvių kalbą.
„Buvau priblokšta tokio šaltumo. Vertėjų kainos – tūkstantinės, o realios pagalbos ar užtarimo iš savo šalies atstovybės taip ir nesulaukiau“, – nuoskaudos neslepė R. Žilevičė, pabrėždama, kad tiek ji, tiek abu jos sūnūs yra Lietuvos piliečiai.
Nors moteris laisvai kalba net šešiomis užsienio kalbomis, prancūziškai ji nesupranta. Apie tai, kad Prancūzijos teisme turėjo teisę reikalauti lietuvių, o ne anglų kalbos vertėjo, ji sužinojo gerokai per vėlai.
Susidariusią situaciją Lietuvos URM pakomentavo taip:
„Į Lietuvos ambasadą Prancūzijoje yra skambinęs asmuo, teigęs, kad dėl veiklos Šiaurės Kipre patiria „politinį persekiojimą”. Skambinusysis patvirtino, kad nėra sulaikytas ir kad turi advokatą, paprašė vertėjo kontaktų, kuriuos pasiūlyta susirasti ambasados interneto puslapyje. Į visus klausimus telefonu dėl konsulinių paslaugų buvo atsakyta, norima informacija suteikta, papildomų prašymų neturėjo. Nebuvo pasinaudota ir pasiūlyta galimybe esant poreikiui išdėstyti prašymą el. laišku.
Konsulinių pareigūnų funkcijos yra apibrėžtos nacionaliniais ir tarptautiniais teisės aktais. Konsuliniai pareigūnai gali siekti, kad užsienyje suimtų Lietuvos piliečių atžvilgiu būtų laikomasi tos užsienio valstybės teisės aktų ir tarptautinių sutarčių, tačiau konsuliniai pareigūnai negali samdyti advokato, būti teisiniu gynėju teisme, vykdyti vertėjų funkcijų, daryti įtaką ar kaip nors kitaip kištis į užsienio valstybės teisėsaugos ir kitų institucijų darbą. Kartu primename, kad URM yra paskelbusi aktualią rekomendaciją Lietuvos piliečiams dėl rizikų, susijusių su nekilnojamojo turto sandoriais ar kitokios ūkinės veiklos Šiaurės Kipre vykdymu.“
