Aidas Apalianskas
Iš pradžių viskas atrodė kaip dar vienas sėkmingas Rusijos kosmoso programos žingsnis.
Raketa pakilo.
Į kosmosą buvo iškelta nauja palydovų grupė.
O Maskva priartėjo prie tikslo, kurį pastaruoju metu bando pasiekti ypač skubiai – sukurti nuosavą palydovinio interneto sistemą.
Tačiau tada specialistai pažvelgė į orbitas.
Ir paaiškėjo viena problema.
Palydovai yra kosmose.
Bet didžioji jų dalis atsidūrė visai ne ten, kur turėjo būti.
Skirtumas – šimtai kilometrų.
Dar blogiau: bent keli objektai, analitikų duomenimis, jau pradėjo leistis atgal Žemės atmosferos link.
Ir būtent tada amerikiečių Karo studijų instituto analitikai prabilo apie rimtą smūgį Maskvos planams.
Liepos 19-osios paleidimas turėjo būti svarbus
Rusija į orbitą iškėlė antrąją „Rasvet“ ryšių palydovų grupę.
Iš viso – 16 objektų.
Tikslas buvo ambicingas.
Palydovai turėjo tapti augančio tinklo dalimi ir padėti Rusijai kurti sistemą, kuri pagal paskirtį primintų Elono Musko „Starlink“.
Tačiau tam palydovų neužtenka tiesiog iškelti į kosmosą.
Jie turi atsidurti tinkamoje orbitoje.
Ir štai čia prasidėjo problemos.
Turėjo būti 870 km – tačiau skaičiai parodė ką kita
Karo studijų institutas, remdamasis kosminių objektų sekimo duomenimis, skelbia, kad nė vienas iš 16 liepos 19 dieną paleistų palydovų nepasiekė planuotos orbitos.
Numatytas aukštis buvo apie 870 kilometrų.
Tačiau dauguma palydovų liko maždaug 300–400 kilometrų aukštyje.
Tai reiškia, kad skirtumas kai kuriais atvejais siekia maždaug pusę tūkstančio kilometrų.
Tačiau yra dar viena detalė.
Bent du palydovai, analitikų vertinimu, jau juda žemyn atmosferos link.
Tai kelia klausimą, kiek šios palydovų grupės apskritai pavyks panaudoti taip, kaip buvo planuota.
Kodėl Maskvai jų taip reikia?
Čia istorija tampa gerokai svarbesnė nei vien nesėkmingas kosminis paleidimas.
Rusijai palydovinis ryšys svarbus ir karinėms reikmėms.
ISW vertinimu, Maskva pastaruoju metu stengiasi sparčiau plėsti „Rasvet“ tinklą ir mažinti priklausomybę nuo kitų palydovinio ryšio sistemų.
Todėl kiekvienas nepavykęs paleidimas reiškia ne tik techninę problemą.
Jis gali reikšti ir papildomą vėlavimą.
Tačiau tada analitikai paskaičiavo, kiek Rusijai iš tikrųjų reikėtų palydovų.
Ir skaičius pasirodė gerokai didesnis.
Dabartinio tinklo gali neužtekti
ISW skaičiavimu, norint užtikrinti nuolatinį ir stabilų tokio pobūdžio ryšį virš Ukrainos, reikėtų maždaug 200–300 veikiančių palydovų.
Rusija kol kas nuo tokio skaičiaus yra labai toli.
Pirmoji „Rasvet“ palydovų grupė buvo paleista kovą.
Iš 16 tuomet paleistų objektų stabilią orbitą, ISW duomenimis, pasiekė 12.
Dabar į kosmosą iškeliama dar 16.
Tačiau ir antrasis bandymas susidūrė su problemomis.
O tada atsiranda dar vienas labai nepatogus klausimas.
Kaip greitai Rusija apskritai gali iškelti šimtus palydovų?
Viena kliūtis yra pačioje Žemėje
Palydovus reikia ne tik pagaminti.
Juos reikia iškelti į kosmosą.
Tam Rusija naudoja nešančiąsias raketas, o jų paleidimų skaičius nėra neribotas.
ISW vertinimu, esant dabartiniam tempui Rusijai prireiktų nemažai laiko, kad orbitoje atsirastų pakankamai didelis palydovų tinklas.
Todėl Maskva susiduria su savotiška grandinine problema.
Reikia daugiau palydovų.
Reikia daugiau paleidimų.
Kiekvienas nesėkmingas bandymas kainuoja laiką.
O technologinėje konkurencijoje būtent laikas gali būti viena brangiausių valiutų.
Tačiau „Starlink“ mastas parodo tikrąjį skirtumą
Elono Musko „Starlink“ sistema jau turi tūkstančius aktyvių palydovų.
Rusijos kuriamas tinklas kol kas yra nepalyginamai mažesnis.
Tai nereiškia, kad „Rasvet“ negali būti naudingas.
Net nedidelis palydovų skaičius tam tikrais laikotarpiais gali suteikti papildomo ryšio galimybių.
Tačiau tarp „veikiančio riboto tinklo“ ir tikros „Starlink“ alternatyvos yra milžiniškas skirtumas.
Ir liepos paleidimo rezultatai rodo, kad tą skirtumą sumažinti Maskvai gali būti gerokai sunkiau, nei planuota.
Todėl tikroji problema – ne tie 500 kilometrų
Iš pirmo žvilgsnio istorija atrodo paprasta.
Palydovai nepasiekė norimo aukščio.
Tačiau tikroji problema slypi giliau.
Rusija bando per palyginti trumpą laiką sukurti sudėtingą palydovinio ryšio infrastruktūrą.
Tam reikia šimtų veikiančių palydovų, patikimų paleidimų ir laiko.
O dabar paaiškėjo, kad net antroji palydovų grupė susidūrė su rimtais sunkumais.
Todėl Maskvai trūksta ne tik kelių šimtų kilometrų aukščio.
Jai vis dar trūksta didelės dalies sistemos, kuri turėtų tapti rusišku atsaku į „Starlink“.
Ir kol kas kosmosas rodo, kad šį atsaką sukurti bus gerokai sunkiau, nei paskelbti apie jo kūrimą.
