Aidas Apalianskas
Iš pirmo žvilgsnio tai galėtų būti žinia, kurios Europa laukia jau daugiau nei ketverius metus.
Vladimiras Putinas esą pasirengęs užbaigti karą Ukrainoje.
Amerikiečių pasiuntiniai vėl atvyko į Maskvą.
Už uždarų Kremliaus durų vyko ilgas pokalbis.
Po jo abi pusės kalbėjo apie konstruktyvius kontaktus.
Atrodytų, gal pagaliau atsirado kelias į susitarimą?
Tačiau yra viena problema.
Ir būtent ji praktiškai viską pakeičia.
Putinas pasirengęs sustabdyti karą ne bet kokiomis sąlygomis.
Kremliui artimų šaltinių teigimu, jis nori tai padaryti Maskvos sąlygomis.
Dar daugiau – anot „Bloomberg“, Rusijos reikalavimai pastaruoju metu ne švelnėja, o griežtėja.
Kodėl?
Maskvoje manoma, kad laikas vis dar dirba Rusijos naudai.
Vienas reikalavimas niekur nedingo
Vienas didžiausių nesutarimų išlieka teritorijos.
Kremlius neparodė ženklų, kad būtų pasirengęs atsisakyti reikalavimo dėl likusios Ukrainos kontroliuojamos Donecko srities dalies.
Ukrainai tai iš esmės reikštų pasitraukimą iš teritorijų, kurių Rusija šiuo metu nekontroliuoja.
Kyjivas tokius reikalavimus atmeta.
Todėl čia atsiranda pagrindinis paradoksas.
Abi pusės gali sakyti norinčios karo pabaigos, tačiau visiškai skirtingai suprasti, kaip ta pabaiga turi atrodyti.
Ir tada į Maskvą atskrido Trumpo žmonės
Rugsėjo 5-ąją į Kremlių atvyko JAV prezidento Donaldo Trumpo specialieji pasiuntiniai Steve’as Witkoffas ir Jaredas Kushneris.
Susitikimas su Putinu truko daugiau nei tris valandas.
Viešai atmosfera apibūdinta gana pozityviai.
Kalbėta apie konstruktyvų ir atvirą pokalbį.
Putinas pats pabrėžė, kad kontaktai tarp Maskvos ir Vašingtono yra naudingi.
Tačiau po visų gražių diplomatinių formuluočių liko svarbiausias klausimas.
Kas realiai pasikeitė?
Kol kas – labai nedaug.
Maskva neatsitraukė
Po susitikimo nebuvo paskelbta nei apie paliaubas, nei apie teritorinį kompromisą, nei apie konkretų taikos susitarimo projektą.
Kremlius nurodė, kad amerikiečiai pateikė savo idėjų.
Tačiau viešai jos nebuvo detalizuotos.
Putinas savo ruožtu išdėstė Rusijos vertinimą.
Tai labai svarbi detalė.
Nes prieš amerikiečiams vykstant į Maskvą jau buvo signalų, kad Kremlius į naują derybų etapą žvelgia be didelio optimizmo.
Ankstesni kontaktai proveržio neatnešė.
O Maskvoje manoma, kad nėra pagrindo keisti strategiją, kol situacija mūšio lauke, Kremliaus vertinimu, juda Rusijai palankia kryptimi.
Štai kur viskas apsiverčia
Dar 2025 metais šaltiniai „Reuters“ pasakojo apie Rusijos reikalavimus, tarp kurių buvo Ukrainos atsisakymas siekti NATO narystės, Vakarų karių nebuvimas Ukrainoje ir teritoriniai klausimai.
Tačiau dabar „Bloomberg“ šaltiniai kalba apie dar kietesnę Maskvos poziciją.
Kremlius, jų teigimu, mano turintis karinį pranašumą.
Todėl Putinas nemato priežasties skubėti su kompromisu.
Logika paprasta:
jeigu Maskva tiki, kad po kelių mėnesių jos derybinė pozicija bus geresnė, kam nusileisti šiandien?
Tačiau ši strategija turi vieną didelę silpną vietą.
Rusijoje tuo metu pradeda kauptis problemos
Karas kainuoja milžiniškus pinigus.
Rusijos biudžeto deficitas per pirmuosius septynis 2026 metų mėnesius jau pasiekė apie 2,8 proc. BVP.
Tai daugiau, nei anksčiau planavo valdžia.
Tuo pat metu Rusija susiduria su degalų tiekimo problemomis.
Energetikos infrastruktūra patiria spaudimą.
Naftos gavybos prognozės mažinamos.
Ekonomikos augimas lėtėja.
Todėl Putino skaičiavimas, kad laikas dirba Rusijos naudai, nėra be rizikos.
Kremlius tikisi, kad pirmiau palūš Ukraina
Tai viena svarbiausių dabartinės Maskvos strategijos dalių.
Kremlius, kaip teigia „Bloomberg“ šaltiniai, tikisi, kad dar keli karo mėnesiai Ukrainai sukels daugiau problemų nei Rusijai.
Rusija taip pat stebi politinius procesus Europoje ir tikisi, kad ilgainiui Vakarams taps vis sunkiau išlaikyti dabartinį paramos Kyjivui lygį.
Putinas viešai demonstruoja pasitikėjimą.
Tačiau niekas negali tiksliai pasakyti, kiek ilgai tokį spaudimą išlaikys pati Rusija.
Ir todėl dabar prasideda savotiškos lenktynės.
Kas pirmas nuspręs, kad tęsti karą kainuoja daugiau nei nusileisti prie derybų stalo?
Dabar amerikiečiai išgirdo abi istorijos puses
Po Maskvos JAV pasiuntinių diplomatinė misija persikelia į kitą etapą.
Jiems reikia išklausyti Ukrainą.
Ir būtent čia gali paaiškėti, ar tarp Maskvos ir Kyjivo pozicijų apskritai liko erdvės kompromisui.
Kol kas skirtumas milžiniškas.
Rusija nori teritorinių nuolaidų.
Ukraina nenori atiduoti Rusijai teritorijų, kurių ši nėra užėmusi.
Maskva mano, kad gali laukti.
Kyjivas siekia saugumo garantijų, kurios neleistų karui tiesiog prasidėti iš naujo.
Tarp šių pozicijų Vašingtonas dabar bando rasti kelią.
Todėl svarbiausia žinia nėra ta, kad Putinas pasirengęs baigti karą
Ši frazė skamba viltingai.
Tačiau be antros jos dalies ji praktiškai nieko nereiškia.
Putinas pasirengęs baigti karą savo sąlygomis.
O būtent dėl tų sąlygų karas ir diplomatinės pastangos iki šiol stringa.
Po naujausio susitikimo Kremliuje durys deryboms nėra užvertos.
Tačiau jos taip pat nėra plačiai atidarytos.
Ir dabar svarbiausias klausimas jau nebe tas, ar Maskva pasirengusi kalbėtis.
Svarbiausias klausimas – ar Putinas pasirengęs bent dėl kažko nusileisti.
Kol kas aiškaus ženklo, kad taip būtų, nėra.
