Kamilė Lukauskytė
Lietuvos medikai skambina pavojaus varpais – į gydymo įstaigas dėl apsinuodijimo psichoaktyviosiomis medžiagomis patenka vis jaunesni nepilnamečiai. Klaipėdos vaikų ligoninės medikai pasakoja apie atvejus, kai pagalbos prireikia vaikams, kuriems vos apie 12 metų.
Gydytojus neramina ne tik jaunėjantis pacientų amžius. Kai kurie paaugliai į ligoninę atgabenami būdami stipriai sutrikusios sąmonės, agresyvūs ar apimti psichozės. Kartais medikams tenka prašyti policijos pagalbos.
Į skubios pagalbos skyrių patenka vis jaunesni vaikai
Klaipėdos vaikų ligoninės Skubios pagalbos skyriaus vedėja Neringa Giedraitė-Kuncė teigia, kad pastaruoju metu stebimas nerimą keliantis pokytis – daugėja nepilnamečių, apsinuodijančių psichoaktyviosiomis medžiagomis, o jų amžius mažėja.
Pasak medikės, tarp pacientų pasitaiko ir maždaug 12 metų vaikų. Tai reiškia, kad dėl tokių apsinuodijimų į ligoninę gali patekti net penktokai.
Medikams tokie atvejai ypač sudėtingi, nes vaikas gali visiškai nesiorientuoti aplinkoje, nesuprasti, kas su juo vyksta, arba elgtis agresyviai.
Kartais medikams prireikia policijos pagalbos
Į ligoninę atvežamas pacientas ne visada būna ramus ir sąmoningas. Kai kurie nepilnamečiai dėl apsinuodijimo patiria stiprius psichikos būklės pokyčius.
Tokiose situacijose kyla pavojus ne tik pačiam vaikui, bet ir aplinkiniams bei medicinos personalui.
N. Giedraitė-Kuncė pasakojo, kad pasitaiko atvejų, kai gydytojai vieni su tokiais pacientais nebesusitvarko ir prireikia policijos pareigūnų pagalbos.
Tai dar labiau apsunkina situaciją – medikams pirmiausia tenka pasirūpinti, kad pacientas būtų saugus, o tik tada galima visapusiškai įvertinti jo sveikatos būklę.
Neramina ir nežinoma medžiagų sudėtis
Dar viena didelė problema – nepilnamečiai ne visada žino, ką iš tikrųjų pavartojo.
Medikų teigimu, psichoaktyviosios medžiagos gali būti įsigyjamos internetu, o jų sudėtis ne visuomet aiški. Todėl žmogus gali neturėti jokio supratimo, kokį poveikį jo organizmui sukels įsigyta medžiaga.
Gydytojai pabrėžia, kad ypač sunkūs apsinuodijimai gali būti susiję su sintetiniais opioidais ir kitomis pavojingomis medžiagomis.
Todėl net vienkartinis eksperimentavimas gali baigtis ne taip, kaip tikėjosi paauglys.
Pasekmės gali būti labai rimtos
Apsinuodijimo baigtis kiekvienu atveju skirtinga. Vienas vaikas gali po gydymo pasveikti gana greitai, tačiau kitam gali likti ilgalaikių sveikatos sutrikimų.
Medikai mini galimus nervų sistemos, kraujagyslių ir širdies pažeidimus. Sunkiausiais atvejais pasekmės gali būti ilgalaikės ir pakeisti visą jauno žmogaus gyvenimą.
Todėl specialistai pabrėžia, kad tokios situacijos negalima vertinti kaip paprasto paaugliško išbandymo.
Kodėl vaikai pradeda vartoti?
Vaikų psichologė Inesa Golubovskaja atkreipia dėmesį į kelias priežastis.
Viena jų – noras pritapti prie bendraamžių. Paauglystėje draugų įtaka tampa itin svarbi, o tėvų autoritetas gali mažėti.
Kita problema – emocinė būsena. Psichologė pastebi, kad daugėja vaikų, susiduriančių su nerimo ir depresijos simptomais. Kai kurie jų psichoaktyviąsias medžiagas gali pradėti vartoti bandydami pabėgti nuo nemalonių emocijų ar pagerinti savo savijautą.
Tai sukuria pavojingą ratą: trumpalaikis bandymas pakeisti savijautą gali peraugti į daug rimtesnę problemą.
Medikai ragina nebijoti prašyti pagalbos
Specialistai pabrėžia, kad svarbiausia tokioje situacijoje – nelaukti.
Jeigu vaikas ar paauglys apsinuodijo psichoaktyviąja medžiaga, būtina kuo greičiau kreiptis medicininės pagalbos. Baimė būti nubaustam ar išbartam neturėtų tapti priežastimi delsti.
Ypač svarbu, kad draugai nepaliktų sąmonę praradusio žmogaus vieno.
Jeigu kyla pavojus sveikatai ar gyvybei, reikia skambinti 112 ir tiksliai papasakoti, kas nutiko.
Medikų tikslas, kaip pabrėžiama, nėra pasmerkti vaiką. Svarbiausia – laiku suteikti pagalbą ir išvengti ilgalaikių pasekmių.
Situacija verčia susimąstyti tėvus
Tai, kad dėl psichoaktyviųjų medžiagų į ligonines patenka vis jaunesni vaikai, tampa rimtu signalu ne tik medikams, bet ir šeimoms.
Tėvams specialistai rekomenduoja neprarasti ryšio su vaikais, kalbėtis apie rizikas ir domėtis jų aplinka. Svarbu ne tik klausti, ar vaikas nevartoja narkotikų, bet ir suprasti, su kuo jis leidžia laiką, kaip jaučiasi ir kokias problemas išgyvena.
Kuo anksčiau pastebimi nerimą keliantys pokyčiai, tuo daugiau galimybių suteikti pagalbą dar iki kritinės situacijos.
Medikų pasakojimai apie į ligonines patenkančius dvylikamečius rodo, kad narkotikų problema Lietuvoje nebėra vien vyresnių paauglių klausimas. Ji pasiekia vaikus, kurių amžius dar neseniai atrodė sunkiai įsivaizduojamas tokiose istorijose.
