Kamilė Lukauskytė
Klaipėdos zoologijos sodą supanti istorija įgauna vis naujų vingių. Specialistai per pastaruosius metus iš įstaigos paėmė apie pustrečio šimto gyvūnų, o naujausi patikrinimai atskleidė aplinkybių, dėl kurių kilo rimtų klausimų dėl gyvūnų priežiūros.
Tarp išvežtų gyvūnų – liūtas, kengūra, paukščiai ir kiti gyvūnai. Kai kurių jų būklė specialistams pasirodė tokia prasta, kad prireikė skubios veterinarinės pagalbos. Tuo metu zoologijos sodo vadovas Edvardas Legeckas kaltinimus atmeta ir savo kritikos negaili aplinkosaugininkams.
Liūtas atsidūrė specialistų rankose
Vienas labiausiai specialistus sukrėtusių atvejų – 19 metų liūto būklė. Gyvūnas iš zoologijos sodo buvo perduotas Laukinių gyvūnų globos centro specialistams.
Veterinarai jį apibūdino kaip smarkiai išsekusį. Gyvūnui buvo pastebėti nuplikimai, odos pažeidimai, bendras nusilpimas.
Globos centre liūtas jau pradėjo stiprėti. Specialistai pastebėjo, kad jo apetitas pagerėjo, o maisto kiekis, palyginti su tuo, ką gyvūnas gaudavo anksčiau, buvo reikšmingai padidintas.
Veterinarų vertinimu, kai kurie jo negalavimai nebūtinai gali būti paaiškinami vien garbiu amžiumi. Specialistai nurodė išsekimo, dehidratacijos ir parazitų požymius bei teigė, kad būtina išsamesnė veterinarinė apžiūra.
Kitas gyvūnas – su augliu
Problemų nustatyta ir rausvapilvei kengūrai. Gyvūnas sunkiai judėjo, o specialistai įtarė rimtą auglį.
Veterinarai svarstė kelis galimus gydymo būdus, tarp jų – sudėtingą operaciją. Gyvūnui buvo skirti vaistai skausmui malšinti.
Tokie atvejai, anot specialistų, rodo, kad kai kuriems iš zoologijos sodo paimtiems gyvūnams reikėjo ne įprastos priežiūros, o skubios medicininės pagalbos.
Aptiko ir gaišenų
Patikrinimų metu aplinkosaugininkai pranešė aptikę ne tik sergančių gyvūnų.
Zoologijos sodo teritorijoje buvo rastos ir gyvūnų gaišenos. Specialistai teigė susidūrę su atvejais, kai vieno gyvūno ieškota voljere, tačiau vėliau paaiškėjo, kad jis jau nugaišęs.
Taip pat buvo atkreiptas dėmesys į prastą kai kurių vidaus patalpų būklę – specialistai kalbėjo apie neprižiūrėtą aplinką ir stiprų kvapą.
Specialistus nustebino gyvūnų maistas
Ne mažiau klausimų sukėlė ir tai, kuo kai kuriais atvejais buvo šeriami gyvūnai.
Aplinkosaugininkai teigė pastebėję gyvūnams duodamų žmonių maisto produktų, tarp jų – pasibaigusio galiojimo produktų. Buvo minimos voverės, kurioms duodami riestainiai ir paprikos, povai, valgantys mišraines, bei stručiai, kuriems patekę plikyti sausainiai.
Tokie faktai tapo vienu iš argumentų keliant klausimą, ar zoologijos sode tinkamai užtikrinami gyvūnų poreikiai.
Vadovas į kaltinimus atsakė itin aštriai
Pats zoologijos sodo vadovas su tokiais vertinimais nesutinka.
E. Legeckas kritikavo specialistų išvadas ir pareiškė nenorintis teisintis dėl, jo manymu, išpūstų kaltinimų. Jo teigimu, dalis situacijos pateikiama pernelyg dramatiškai.
Tai nėra pirmas kartas, kai zoologijos sodo vadovas viešai nesutinka su aplinkosaugininkų vertinimais. Anksčiau jis yra teigęs, kad institucijų veiksmai prieš zoologijos sodą yra nepagrįsti ir kad įstaigą siekiama sužlugdyti.
Tuo metu aplinkosaugininkai laikosi priešingos pozicijos ir nurodo konkrečius gyvūnų gerovės pažeidimus.
Problemos tęsiasi jau ne vienerius metus
Klaipėdos zoologijos sodui taikytos priemonės nėra vienkartinis įvykis.
Aplinkos apsaugos departamentas dar rugpjūtį pranešė apie teismo sprendimu organizuotą laukinių gyvūnų paėmimą. Tuomet buvo nurodyta, kad kai kurių gyvūnų būklė gali būti kritinė, o specialistams buvo pavesta juos ištirti ir suteikti būtiną veterinarinę pagalbą.
Departamentas taip pat yra pradėjęs administracinio nusižengimo tyrimą dėl galimo žiauraus elgesio su gyvūnais.
Svarbu tai, kad galutinės išvados dėl atsakomybės dar nėra priimtos. Tyrimas tęsiamas, todėl ne visi viešai išsakyti vertinimai reiškia jau nustatytą pažeidimą.
Iš zoologijos sodo jau paimta šimtai gyvūnų
Bendras skaičius taip pat stebina – per maždaug pusantrų metų iš Klaipėdos zoologijos sodo paimta apie 250 gyvūnų.
Tarp ankstesnių konfliktų su institucijomis buvo ir ginčai dėl makakų, tigrų bei kitų gyvūnų laikymo sąlygų. Teismai kai kuriais atvejais yra pripažinę aplinkosaugininkų veiksmus pagrįstais.
Dėl to dabar vykstantis konfliktas yra tapęs kur kas platesnis nei vienas patikrinimas.
Viena pusė kalba apie būtinybę užtikrinti gyvūnų gerovę, kita – apie, jos teigimu, nepagrįstą spaudimą ir skirtingą taisyklių interpretavimą.
Kol institucijos tęsia tyrimus, dalis gyvūnų jau atsidūrė specialistų priežiūroje. O jų būklė tampa svarbiausiu šios istorijos klausimu – ar po ilgų ginčų pavyks nustatyti, kas iš tiesų vyko už zoologijos sodo voljerų sienų.
