Kamilė Lukauskytė
Lietuvoje gali būti keičiama tvarka, reglamentuojanti, kada pareigūnai gali panaudoti šaunamąjį ginklą. Vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas teigia, kad pareigūnams turėtų būti grąžinta galimybė atlikti įspėjamąjį šūvį, o dabartinė „neišvengiamo pavojaus“ sąlyga galėtų būti sušvelninta.
Pasak ministro, tokie pokyčiai reikalingi tam, kad pareigūnai kritinėse situacijose galėtų greičiau priimti sprendimus ir turėtų daugiau teisinio aiškumo.
Įspėjamasis šūvis galėtų sugrįžti
Vienas svarbiausių siūlomų pakeitimų – įstatyme vėl numatyti įspėjamąjį šūvį.
Šiuo metu tokios galimybės teisiniame reguliavime nėra. Ministro vertinimu, įspėjamasis šūvis galėtų tapti priemone sustabdyti pavojingai besielgiantį žmogų dar iki realaus ginklo panaudojimo.
Kitaip tariant, pareigūnas tam tikroje situacijoje galėtų perspėti apie galimas pasekmes, o pats šūvis nebūtų skirtas žmogui.
M. Katelyno teigimu, toks veiksmas galėtų atgrasyti pažeidėją ir padėti išvengti dar pavojingesnio scenarijaus.
Ginklas turėtų likti paskutine priemone
Nors siūloma išplėsti pareigūnų galimybes, ministras pabrėžia, kad tai nereiškia laisvesnio šaunamųjų ginklų naudojimo.
Priešingai – ginklas ir toliau turėtų būti laikomas kraštutine priemone, kai kiti būdai situacijos suvaldyti nepadeda.
Būtent todėl įspėjamasis šūvis, ministro požiūriu, galėtų tapti tarpine grandimi: jis suteiktų pareigūnui galimybę parodyti, kad situacija pasiekė kritinį tašką, tačiau kartu leistų išvengti tiesioginio ginklo panaudojimo prieš žmogų.
Siūloma atsisakyti vieno žodžio, kuris pareigūnams kelia problemų
Kitas svarbus siūlymas susijęs su šiuo metu įstatyme vartojama „neišvengiamo pavojaus“ sąlyga.
Dabartinis reguliavimas numato, kad šaunamasis ginklas ar sprogmenys gali būti naudojami tik išimtiniais atvejais, kai tai neišvengiamai būtina ir kyla neišvengiamas pavojus žmogaus gyvybei ar sveikatai, valstybės sienos apsaugai ar kitoms įstatyme nurodytoms vertybėms.
M. Katelynas siūlo šią nuostatą keisti – palikti pavojaus aplinkybę, tačiau atsisakyti būtent „neišvengiamumo“ kriterijaus.
Kodėl tai tapo problema?
Ministro teigimu, pareigūnas realioje situacijoje dažnai turi vos kelias sekundes nuspręsti, kaip elgtis.
Tuo metu vėliau atliekant tyrimą jo sprendimas gali būti vertinamas jau iš visiškai kitos perspektyvos. Tyrėjai turi daugiau laiko analizuoti aplinkybes, įvertinti, ar buvo kitų galimybių ir ar ginklą buvo galima panaudoti.
Tačiau pats pareigūnas tokio laiko neturi.
Todėl, M. Katelyno manymu, įstatymas neturėtų sukurti situacijos, kai pareigūnas, veikdamas per kelias sekundes, vėliau turi atsakyti už sprendimą, kurio aplinkybių tuo metu objektyviai negalėjo įvertinti taip, kaip jas vertina tyrėjai po įvykio.
Pokyčius paskatino ir naujos grėsmės
Apie planuojamus teisės aktų pakeitimus ministras buvo užsiminęs dar rugpjūtį.
Tuomet argumentuota, kad saugumo situacija keičiasi, o pareigūnams tenka susidurti ne tik su įprastomis nusikalstamomis veikomis, bet ir su naujomis hibridinėmis grėsmėmis.
Tokiose situacijose itin svarbu, kad pareigūnai turėtų aiškiai apibrėžtas teises ir galėtų veikti greitai, kai kyla realus pavojus.
Ministerija siekia, kad kartu su didesnėmis pareigūnų galimybėmis būtų užtikrinta ir jų teisinė apsauga.
Ką tai reikštų gyventojams?
Jeigu siūlomi pakeitimai būtų priimti, pareigūnų elgesys kritinėse situacijose galėtų pasikeisti.
Svarbiausias akcentas – įspėjamasis šūvis būtų naudojamas ne kaip įprasta priemonė, o kaip būdas galimai užkirsti kelią tolesniam pavojui. Tuo metu tiesioginis ginklo panaudojimas ir toliau būtų laikomas kraštutiniu veiksmu.
Šiuo metu tai dar nėra įsigaliojusi nauja tvarka. Ministras rengia teisės aktų pataisas, todėl galutinį sprendimą dėl jų turės priimti Seimas.
Taigi pareigūnams siūloma suteikti daugiau galimybių veikti kritinėmis akimirkomis, tačiau kartu išlieka esminis principas – ginklas neturėtų tapti pirmuoju, o ne paskutiniu pasirinkimu.
