Kamilė Lukauskytė
Vladimiras Putinas per pokalbį su Donaldu Trumpu galėjo mėginti ne tik aptarti karo Ukrainoje pabaigą, bet ir suformuoti JAV prezidentui palankesnį Rusijos karo vaizdą. Tokį vertinimą pateikia Karo studijų institutas (ISW), atkreipęs dėmesį į Kremliaus vadovo retoriką apie padėtį fronte.
Analitikai įžvelgia galimą Maskvos strategiją: įtikinti D. Trumpą, kad Rusijos kariuomenė neva nuosekliai juda pirmyn, o Ukraina yra vis sunkesnėje padėtyje. Tokiu atveju JAV prezidentui būtų lengviau daryti spaudimą Kyjivui priimti Maskvai palankesnes sąlygas.
Pokalbio metu Putinas kalbėjo apie karo eigą
Rugsėjo 8 dieną D. Trumpas ir V. Putinas telefonu aptarė karą Ukrainoje bei JAV diplomatines pastangas.
Kremliaus atstovas Jurijus Ušakovas teigė, kad V. Putinas išsamiai informavo D. Trumpą apie situaciją mūšio lauke. Esą Rusijos vadovas taip pat išdėstė, kaip, jo manymu, Jungtinės Valstijos galėtų prisidėti prie greitesnio konflikto užbaigimo.
Tačiau būtent ši pokalbio dalis sukėlė analitikų dėmesį.
ISW vertinimu, V. Putino pateikiamas karo vaizdas gali būti smarkiai iškreiptas dėl Rusijos karinės vadovybės skleidžiamos informacijos.
Kremlius nuolat kalba apie tariamus Rusijos laimėjimus
Analitikai atkreipia dėmesį, kad Rusijos valdžia jau ilgą laiką bando sudaryti įspūdį apie neva nuolatinius ir neišvengiamus savo kariuomenės laimėjimus.
ISW teigia, kad V. Putinas nuolat pateikia perdėtus teiginius apie situaciją fronte. Tokia retorika gali kurti įspūdį, jog Rusijos pajėgos yra praktiškai nesustabdomos, o Ukrainos padėtis nuolat blogėja.
Būtent toks naratyvas, analitikų manymu, galėjo būti perduotas ir D. Trumpui.
Galutinis tikslas – spaudimas Ukrainai?
ISW neatmeta, kad V. Putinas galėjo siekti konkretaus politinio rezultato – įtikinti D. Trumpą, kad Ukrainai reikėtų daryti didesnį spaudimą ir priimti Rusijos keliamus reikalavimus.
Jeigu JAV prezidentas patikėtų, kad Rusija turi aiškų pranašumą mūšio lauke, Maskvos argumentas galėtų atrodyti paprastas: kuo ilgiau tęsis karas, tuo blogesnė bus Ukrainos padėtis, todėl Kyjivui esą geriau nusileisti dabar.
Tai nėra įrodymas, kad D. Trumpas iš tiesų patikėjo tokiu vertinimu. Tačiau ISW analizė rodo, kad būtent tokį Kremliaus komunikacijos tikslą analitikai laiko įmanomu.
Po pokalbio – tie patys Kremliaus naratyvai
Dar vienas analitikų pastebėjimas – po D. Trumpo ir V. Putino pokalbio aukšti Rusijos pareigūnai toliau kartojo panašius teiginius apie situaciją fronte.
Tai gali būti svarbu vertinant platesnę Maskvos komunikacijos strategiją. Viena vertus, Kremlius kalba apie taikos siekį, kita vertus, jo atstovai ir toliau kelia Ukrainai itin griežtus reikalavimus.
Todėl taikos retorika nebūtinai reiškia, kad Rusija pakeitė savo pagrindinę derybinę poziciją.
Putino pozicija dėl karo, pasak ISW, iš esmės nesikeičia
ISW vertinimu, Kremliaus pareiškimai rodo, kad V. Putino derybinė pozicija iš esmės išliko tokia pati nuo 2025 metų lapkričio.
Tuo metu JAV buvo pateikusi 28 punktų taikos planą, kuris, pasak analitikų, buvo gerokai palankesnis Rusijai. Tačiau nuo to laiko padėtis mūšio lauke, ISW vertinimu, pasikeitė Ukrainos naudai.
Tai reiškia, kad Maskvos viešai demonstruojamas pasitikėjimas savo padėtimi ne visuomet sutampa su tuo, kaip situaciją vertina nepriklausomi karo analitikai.
Derybos juda, bet proveržio dar nėra
Tuo metu JAV bando išlaikyti diplomatinį kanalą su abiem karo pusėmis.
Rugsėjo 5 dieną D. Trumpo specialieji pasiuntiniai Steve’as Witkoffas ir Jaredas Kushneris lankėsi Maskvoje, kur susitiko su V. Putinu. Po dienos jie atvyko į Kyjivą – tai buvo pirmasis jų vizitas Ukrainoje dabartiniame derybų etape.
Kyjive J. Kushneris pabrėžė, kad D. Trumpas siekia ne tik užbaigti karą, bet ir užtikrinti ilgalaikę taiką.
Zelenskis kalba apie naujas idėjas
V. Zelenskis po JAV pasiuntinių vizitų taip pat teigė, kad buvo bandoma išjudinti diplomatinį procesą.
Pasak Ukrainos prezidento, buvo pateikta naujų idėjų, o dalis pokalbių buvo skirta galimiems deeskalacijos žingsniams artėjant žiemai ir jos metu.
Tačiau Kyjivas kol kas neatskleidė visų pasiūlymų detalių, todėl neaišku, ar šios iniciatyvos galėtų tapti realiu proveržiu derybose.
Maskva gali bandyti laimėti ne tik fronte
Dabartinėje situacijoje svarbus tampa ne vien karinis, bet ir informacinis mūšis.
Jeigu Rusija gali įtikinti JAV prezidentą, kad jos kariuomenė turi neišvengiamą pranašumą, tai gali paveikti ir Vašingtono požiūrį į tolesnes derybas. Tuo tarpu Ukraina siekia įrodyti priešingą dalyką – kad Rusijos pažanga nėra tokia, kokią ją vaizduoja Kremlius.
Todėl V. Putino pokalbis su D. Trumpu gali būti svarbus ne tik dėl to, kas buvo pasakyta apie taiką, bet ir dėl to, kokį karo Ukrainoje vaizdą Rusijos vadovas bandė perteikti JAV prezidentui.
ISW vertinimas šiuo klausimu aiškus: Kremliaus pasakojimą apie situaciją fronte reikia vertinti kritiškai, o galimą jo poveikį deryboms – atidžiai stebėti.
