Šiandien Lietuvą pasiekė liūdna žinia – eidama 84-uosius metus mirė Kazimira Danutė Prunskienė, viena iš Nepriklausomybės akto signatarų ir žymi Lietuvos politinė bei visuomeninė veikėja. Jos dukra Rasa Vaitkienė atskleidė, kaip atrodė mama paskutinę gyvenimo dieną ir kokia buvo jos sveikatos būklė prieš mirtį.
Ilgalaikė sveikatos kova po insulto
Prunskienė prieš beveik 14 metų patyrė insultą, po kurio jos sveikata buvo nepastovi. Nepaisant to, per daugelį metų ji sugebėjo išlaikyti pakankamai gerą savijautą ir netgi buvo keletas laikotarpių, kai ji sugebėjo atsigauti po sveikatos pablogėjimų. Tačiau pastaruoju metu jos būklė smarkiai pablogėjo, ir, kaip teigė dukra, mama jau buvo pavargusi nuo ilgalaikių sveikatos iššūkių.
Staigi mirtis ligoninėje
Nors Kazimira Prunskienė beveik mėnesį gydėsi Vilniaus ligoninėje, jos mirtis įvyko staiga. Dukra pasakojo, kad šeima buvo susiskirstžiusi vizitų laiką: dienomis po kelias valandas mamos lankė sesuo, vakarais – ji pati. Paskutinį kartą sesuo aplankė mamą tą pačią dieną, kai moteris mirė. Nepaisant ligos, paskutinę dieną Kazimira atrodė švytinti ir graži.
Politikos ir mokslo kelias
Kazimira Prunskienė gimė 1943 metais Švenčionių rajone. 1965 metais baigė Vilniaus universitetą, įgydama ekonomistės specialybę, ir tuomet pradėjo akademinę karjerą – dėstė universitete, vėliau tapo docente. 1986 metais apsigynė ekonomikos mokslų daktarės disertaciją ir dirbo užsienio universitetuose.
Indėlis į Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą
Politikoje Kazimira pradėjo veikti 1988 metais, tapdama viena iš Lietuvos Sąjūdžio iniciatorių. Ji buvo Nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo akto signatarė ir 1990–1992 metais ėjo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatės pareigas. 1990–1991 metais ji buvo pirmosios atkurtos Lietuvos Vyriausybės ministrė pirmininkė.
Apdovanojimai ir politinė veikla
Už nuopelnus atkuriant Lietuvos nepriklausomybę Kazimira Prunskienė buvo apdovanota Minervos prizu Romoje, Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 2-ojo laipsnio ordinu, Nepriklausomybės medaliu ir aukščiausiu Vokietijos Federacinės Respublikos apdovanojimu – Nuopelnų ordino Didžiuoju kryžiumi su žvaigžde. Ji taip pat įkūrė ir vadovavo Lietuvos moterų partijai, kuri vėliau tapo Naujosios demokratijos partija, ir pirmininkavo Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjungai.
Teisiniai iššūkiai ir liustracija
Per visą savo politinę karjerą Kazimira Prunskienė susidūrė su kaltinimais dėl galimo bendradarbiavimo su sovietų KGB. Šie kaltinimai buvo nagrinėjami daugelį metų, tačiau 2011 metais Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panaikino Liustracijos komisijos sprendimą, kuris ją buvo pripažinęs bendradarbiavusia su KGB.
Gyvenimo pabaiga ir palikimas
Po 2012 metais patirto insulto Kazimira Prunskienė nebesugrįžo į aktyvią politinę veiklą. Jos sveikata smarkiai pablogėjo, o šiandien ji paliko šį pasaulį. Jos indėlis Lietuvos nepriklausomybės atkūrimui bei politiniam gyvenimui išlieka svarbus ir įkvepiantis. Artimieji ir visa Lietuva prisimins ją kaip ryškią asmenybę, kuri savo gyvenimu ir darbu prisidėjo prie šalies laisvės ir demokratijos.
