Kamilė Lukauskytė
Lietuvoje svarstoma dar viena galinti vairuotojų išlaidas pakeisti priemonė. Vyriausybės užsakymu atliktame tyrime siūloma dabartinį vienkartinį automobilių registracijos mokestį papildyti metiniu taršos mokesčiu, kuris būtų siejamas su automobilio išmetamu CO₂ kiekiu ir naudojamų degalų rūšimi. Tačiau kartu siūloma ne tik apmokestinti taršesnius pasirinkimus, bet ir sukurti paskatas žmonėms rinktis pigesnes bei aplinkai palankesnes alternatyvas.
Svarbi detalė: kol kas tai nėra priimtas įstatymas ir nėra nustatyta, kiek konkrečiai eurų vairuotojui reikėtų mokėti per metus. Tai – tyrime pateikti pasiūlymai, kuriuos dar reikėtų svarstyti ir įgyvendinti teisės aktais.
Metinis mokestis būtų priklausomas nuo automobilio taršos
Tyrėjai siūlo esamą automobilių registracijos apmokestinimo sistemą papildyti periodiniu mokesčiu.
Jo dydis būtų diferencijuojamas pagal CO₂ emisiją ir kuro rūšį. Tai reikštų, kad taršesnio automobilio savininkui galėtų tekti didesnė finansinė našta, o mažiau teršianti transporto priemonė būtų apmokestinama mažiau.
Vis dėlto šiuo metu nėra paskelbta konkreti tarifų lentelė. Todėl teiginiai, kad vienas ar kitas automobilis ateityje tikrai kainuos, pavyzdžiui, 100, 300 ar 500 eurų per metus, kol kas būtų tik spėjimai.
Būtent tarifai ir jų taikymo tvarka būtų vienas svarbiausių klausimų, jeigu toks mokestis iš tiesų būtų pradėtas įgyvendinti.
Kodėl apskritai siūlomas toks mokestis?
Pasiūlymas atsirado platesniame žiedinės ekonomikos modelio tyrime. Tyrėjai pabrėžia, kad vien naujų mokesčių didinimas nebūtų pakankama priemonė.
Jų siūlomas principas gana paprastas: taršesnis pasirinkimas turėtų kainuoti daugiau, tačiau žmogui kartu turi būti sudaryta reali galimybė pasirinkti pigesnę ir tvaresnę alternatyvą.
Todėl šalia galimo automobilio taršos mokesčio siūloma investuoti į viešąjį transportą, dviračių ir pėsčiųjų infrastruktūrą, elektromobilių įkrovimo tinklą bei kitas mažataršio judumo priemones.
Kitaip tariant, žmogus turėtų ne tik gauti naują mokestinę prievolę, bet ir matyti, kur nukeliauja surinkti pinigai bei kokią alternatyvą už juos gauna.
Gyventojai labiausiai baiminasi, kad mokestis smogs mažesnėms pajamoms
Tyrimo metu buvo apklausti 373 Lietuvos gyventojai ir įvertinta 14 ekspertų nuomonė.
Rezultatai parodė, kad visuomenė gana skeptiškai vertina naujų aplinkosauginių mokesčių poveikį.
Net 78,3 proc. apklaustųjų mano, kad tokie mokesčiai labiausiai paveiktų mažesnes pajamas gaunančius žmones.
Dar 36,2 proc. respondentų didesnius automobilių taršos mokesčius įvardijo kaip finansiškai apsunkinančią priemonę.
Tai ypač aktualu Lietuvoje, kur automobilis daugeliui žmonių nėra prabangos prekė, o būtina susisiekimo priemonė.
Todėl galimas metinis mokestis gali tapti jautria tema, ypač regionuose gyvenantiems žmonėms, kurie neturi patogios galimybės automobilį pakeisti viešuoju transportu.
Kartu siūloma ir gera žinia vairuotojams
Tyrimo autoriai siūlo neapsiriboti vien naujais mokesčiais.
Vienas iš pasiūlymų – tam tikroms remonto paslaugoms taikyti lengvatinį, pavyzdžiui, 9 proc. PVM tarifą, jeigu tokį tarifą leidžia Europos Sąjungos teisė.
Tai galėtų būti taikoma drabužių ir tekstilės, avalynės bei odos gaminių, dviračių, įskaitant elektrinius, ir buitinių prietaisų remontui.
Be to, siūlomos papildomos mokestinės paskatos žiedinės ekonomikos investicijoms ir subsidijos žaliosioms technologijoms.
Taigi tyrimo autoriai siūlo modelį, kuriame vienu metu būtų naudojamos dvi priemonės: branginti aplinkai žalingesnį pasirinkimą ir piginti tvaresnį pasirinkimą.
Didžiausia problema – žmonės nepasitiki, kur nukeliauja mokesčiai
Tyrimas atskleidė dar vieną svarbią problemą.
Gyventojai gana prastai vertina aplinkosauginių mokesčių administravimo skaidrumą. Surinktų lėšų naudojimo skaidrumui respondentai skyrė vos 2,75 balo iš 5, o institucijų gebėjimą efektyviai įgyvendinti žiedinės ekonomikos politiką įvertino 2,97 balo iš 5.
Tai reiškia, kad naujo mokesčio įvedimas gali susidurti ne tik su finansiniais, bet ir su pasitikėjimo klausimais.
Jeigu vairuotojui būtų pasakyta, kad jis turi mokėti daugiau už taršesnį automobilį, tačiau nebūtų aišku, kur panaudojami surinkti pinigai, visuomenės palaikymas tokiai sistemai galėtų būti menkas.
Todėl tyrėjai siūlo iš anksto aiškiai susieti surinktas lėšas su konkrečiais pokyčiais – geresniu viešuoju transportu, dviračių infrastruktūra, elektromobilių įkrovimo tinklu ir kitomis mažataršio judumo priemonėmis.
Ar tai reiškia, kad jau kitąmet visi mokėsime naują mokestį?
Ne.
Tai viena svarbiausių šios istorijos detalių.
Šiuo metu kalbama apie tyrime pasiūlytą galimą modelį, o ne jau priimtą naują prievolę visiems automobilių savininkams.
Tyrimo autoriai siūlo svarstyti metinį taršos mokestį, tačiau norint jį įvesti reikėtų politinių sprendimų ir atitinkamų teisės aktų pakeitimų.
Todėl kol kas nėra pagrindo teigti, kad nuo konkrečios datos kiekvienas Lietuvos vairuotojas automatiškai gaus naują metinę sąskaitą.
Taip pat kol kas nėra nustatyta, kiek toks mokestis kainuotų skirtingų automobilių savininkams.
Pirkėjams ir vairuotojams svarbiausia bus ne pats mokestis, o jo taisyklės
Jeigu šis pasiūlymas kada nors virstų realia sistema, vairuotojams svarbiausi klausimai būtų labai konkretūs.
Kiek reikėtų mokėti už skirtingą CO₂ kiekį?
Ar būtų numatytos išimtys tam tikroms gyventojų grupėms?
Ar būtų atsižvelgiama į automobilio amžių, galią ir kuro rūšį?
Ar mažesnes pajamas gaunantiems žmonėms būtų taikomos kompensacijos?
Kur tiksliai būtų panaudojami surinkti pinigai?
Kol kas atsakymų į šiuos klausimus nėra.
Tačiau tyrimas siunčia aiškią žinią: Lietuvoje svarstoma sistema, pagal kurią aplinkai žalingesni pasirinkimai būtų apmokestinami labiau, o tvaresni – skatinami.
Todėl vairuotojams ši istorija dar tik prasideda. Jeigu pasiūlymai bus pasirinkti kaip būsimos politikos pagrindas, didžiausias klausimas bus ne tai, ar taršą reikia mažinti, o kiek už tai teks sumokėti paprastam automobilio savininkui.
