Kamilė Lukauskytė
Raudondvario dvaro istorija toliau kelia klausimų politikams. Viešojoje erdvėje iškilus informacijai apie Kauno rajono savivaldybei pavaldžioje įstaigoje dirbančius su socialdemokratais susijusius žmones, savo poziciją išsakė Seimo pirmininkas Juozas Olekas.
Politikas pripažino, kad įdarbinimo procedūrose būtina daugiau viešumo ir skaidrumo, tačiau kartu paragino situacijos nedramatizuoti. Tuo metu klausimas jau keliauja į Seimo komisiją, kuri vertins nepotizmo problemą viešajame sektoriuje.
Olekas: vien politinė priklausomybė nėra nusižengimas
Trečiadienį Žinių radijui kalbėjęs J. Olekas buvo paklaustas apie Raudondvario dvarą ir jame dirbančius žmones, kurių dalis yra siejami su Lietuvos socialdemokratų partija.
Seimo pirmininko vertinimu, vien tai, kad žmogus dalyvauja politinėje veikloje, savaime nereiškia pažeidimo.
Jo teigimu, aktyvūs žmonės, rodantys lyderystę ir dalyvaujantys politinėje veikloje, neretai tampa politinių organizacijų nariais. Mažesniuose rajonuose, pasak politiko, tokių žmonių ratas nėra didelis, todėl svarbu, kad jie liktų dirbti savo krašte.
Tačiau J. Olekas kartu pripažino, kad būtent tokių žmonių įdarbinimo procesai turi būti kuo skaidresni.
Dvare – ne vienas su valdžia siejamas žmogus
Diskusija įsiplieskė po LRT tyrimo, kuriame buvo nagrinėjama Raudondvario dvaro darbuotojų sudėtis.
Viešai skelbta, kad įstaigoje dirbo arba dirba ne vienas su Kauno rajono socialdemokratais susijęs asmuo.
Tarp minimų žmonių – Kauno rajono mero socialdemokrato Valerijaus Makūno sutuoktinė Aurelija, mero patarėja Loreta Navakauskienė ir jos sutuoktinis, taip pat švietimo ministrės patarėja Seime Jūratė Kuzmickaitė bei kiti su valdančiaisiais socialdemokratais siejami asmenys.
Dar daugiau dėmesio sulaukė premjero Mindaugo Sinkevičiaus žmonos Aistės Sinkevičienės darbas Raudondvario dvare. Ji čia, kaip skelbta, puse etato dirba viešųjų ryšių specialiste.
Būtent ši istorijos dalis sukėlė papildomų klausimų dėl įdarbinimo skaidrumo.
Seimo pirmininkas pasirinko ramesnį toną
J. Olekas nesiėmė kategoriškai vertinti konkrečių įdarbinimo atvejų. Anot jo, pirmiausia reikėtų išsiaiškinti visas aplinkybes.
Tačiau politikas aiškiai pasakė, kad daugiau viešumo tokiose procedūrose būtų naudinga.
Jo pozicija – politinė priklausomybė pati savaime neturėtų tapti priežastimi žmogui užkirsti kelią dirbti savivaldybėje ar jos valdomoje įstaigoje.
Kita vertus, būtent skaidrumas turėtų parodyti, ar žmogus buvo pasirinktas dėl kompetencijos, ar dėl kitų aplinkybių.
„Kuo daugiau viešumo, kuo daugiau skaidrumo tokių įdarbinimo procedūrų metu, tuo geriau“, – kalbėjo J. Olekas.
„Nedarykime stiklinėje audros“
Būtent ši J. Oleko frazė tapo ryškiausiu jo pasisakymo akcentu.
Seimo pirmininkas paragino pernelyg nesureikšminti pačios istorijos ir pirmiausia siekti, kad institucijos dirbtų žmonių labui.
Tačiau tuo pat metu jis pripažino, kad procedūrų skaidrumas yra svarbus.
Tai reiškia, kad politikui tenka laviruoti tarp dviejų pozicijų: nevertinti žmonių vien pagal jų politines pažiūras, bet kartu pripažinti, jog visuomenei turi būti aišku, kaip ir kodėl savivaldybių įstaigose pasirenkami darbuotojai.
Istorija jau sulaukė institucijų dėmesio
Raudondvario dvaro istorija tuo nesibaigia.
Kauno rajono savivaldybės administracija jau pradėjo vidinį tyrimą dėl dviejų darbuotojų veiksmų, susijusių su viešumoje pasirodžiusia informacija.
Be to, po LRT tyrimo nuo pareigų laikinai nušalintos Raudondvario dvaro laikinoji direktorė Kotryna Inga Morkūnaitė ir jos pavaduotojas Egidijus Morkūnas.
Dar vienas svarbus žingsnis žengtas Seime – Antikorupcijos komisija turėjo spręsti, ar pradėti vertinti socialdemokratų narių įdarbinimo Raudondvario dvare aplinkybes. Naujausiais pranešimais, Seimo komisija imsis platesnio nepotizmo viešajame sektoriuje klausimo vertinimo.
Klausimų lieka daugiau nei atsakymų
Kol kas nėra pagrindo teigti, kad visi Raudondvario dvare dirbantys su socialdemokratais siejami žmonės buvo įdarbinti pažeidžiant teisės aktus. Pats J. Olekas pabrėžia, kad politinė veikla savaime nėra nusižengimas.
Tačiau istorija jau peržengė vieno dvaro sienas.
Ji tapo platesnės diskusijos apie tai, kaip savivaldybėse ir jų valdomose įstaigose priimami žmonės, kiek šie procesai yra vieši ir kaip visuomenė gali įsitikinti, kad svarbiausia buvo darbuotojo kompetencija.
Todėl J. Oleko raginimas „nedaryti stiklinėje audros“ problemos neužbaigia. Priešingai – dabar į ją žvelgs ne tik savivaldybė, bet ir Seimo institucijos.
O atsakymai į klausimą, ar Raudondvario dvaro istorijoje būta tik politinių sutapimų, ar ir rimtesnių problemų, dar tik aiškės.
