Kamilė Lukauskytė
Latvijai ruošiantis nuo kitų metų uždrausti autobusų susisiekimą su Rusija ir Baltarusija, Lietuvoje siūloma nelaukti ir pasekti kaimynės pavyzdžiu. Seimo narys Arvydas Anušauskas kreipėsi į Vyriausybę ragindamas nebepratęsti leidimų reisams į šias valstybes ir kartu su Latvija bei Estija ieškoti bendro sprendimo.
Politikas teigia, kad dabartinė situacija kelia saugumo klausimų: Lietuva stiprina rytinės sienos apsaugą ir investuoja į gynybą, tačiau tuo pat metu iš Vilniaus tebevyksta intensyvus keleivinis susisiekimas su Baltarusija.
Latvija jau ruošiasi uždaryti šiuos maršrutus
Latvija planuoja nuo 2027 metų uždrausti ne tik reguliarius, bet ir užsakomuosius tarptautinius autobusų reisus į Rusiją ir Baltarusiją. Numatyta riboti ir tranzitą per Latvijos teritoriją į šias valstybes.
Šie pokyčiai numatyti Latvijos Susisiekimo ministerijos parengtuose Kelių transporto įstatymo pataisų projektuose.
Šiuo metu iš Latvijos į Rusiją dar vykdomas vienas reguliarus autobusų reisas į Maskvą. Jo licencija galioja iki 2027 metų sausio 9 dienos, tačiau jos pratęsti neketinama.
Būtent toks kaimyninės šalies sprendimas tapo paskata A. Anušauskui paraginti panašių veiksmų imtis ir Lietuvoje.
Anušauskas: Lietuva neturėtų tapti „apeinamuoju keliu“
Kreipdamasis į premjerą Mindaugą Sinkevičių ir susisiekimo ministrą Jurą Taminską, konservatorius siūlo nepratęsti dabar galiojančių leidimų autobusų maršrutams į Rusiją ir Baltarusiją.
Taip pat raginama pradėti konsultacijas su Latvija ir Estija dėl bendros Baltijos šalių pozicijos.
A. Anušausko argumentas – jeigu viena valstybė uždaro maršrutus, keleivių srautai gali būti nukreipti per kitą šalį. Todėl, jo vertinimu, vien nacionalinių ribojimų gali nepakakti.
Politikas įspėja, kad Lietuva neturėtų tapti šalimi, per kurią būtų apeinami Latvijos ar kitų Europos Sąjungos valstybių nustatyti ribojimai.
Lietuvoje vis dar galioja dešimtys leidimų
Lietuvos transporto saugos administracijos duomenimis, šiuo metu galioja 29 leidimai reguliariajam keleivių vežimui tarp Lietuvos ir Rusijos bei Baltarusijos arba tranzitu per Lietuvą.
Tarp maršrutų minimi reisai į Minską, Gardiną, Gomelį, Lydą ir Ašmeną.
Tai reiškia, kad siūlomas sprendimas paliestų ne vieną atskirą maršrutą, o gerokai platesnį keleivių susisiekimo tinklą.
„Bendra saugumo erdvė – bendra ir politika“
A. Anušauskas ragina šį klausimą spręsti ne tik Lietuvos mastu. Jo teigimu, Baltijos valstybės turi derinti veiksmus, nes jų saugumo situacija yra glaudžiai susijusi.
Politikas siūlo siekti bendro Lietuvos, Latvijos ir Estijos sprendimo dėl keleivių vežimo į Rusiją ir Baltarusiją.
Jo argumentas paprastas: jeigu Baltijos šalys turi bendrą saugumo erdvę, jos turėtų turėti ir kuo labiau suderintą politiką dėl susisiekimo su valstybėmis, kurias laiko grėsmę keliančiomis.
Sprendimas dar nėra priimtas
Kol kas tai – politiko raginimas Vyriausybei, o ne jau priimtas sprendimas nutraukti autobusų susisiekimą.
A. Anušauskas siūlo pirmiausia nepratęsti galiojančių leidimų ir pradėti konsultacijas su Latvija bei Estija. Galutinis sprendimas dėl Lietuvos maršrutų ateityje priklausys nuo Vyriausybės ir atsakingų institucijų.
Vis dėlto Latvijos žingsnis rodo, kad Baltijos šalyse susisiekimo su Rusija ir Baltarusija klausimas tampa vis labiau siejamas ne tik su transportu, bet ir su nacionaliniu bei regioniniu saugumu.
Jeigu Lietuva pritartų šiam siūlymui, keleivių galimybės autobusais tiesiogiai pasiekti Rusiją ir Baltarusiją iš Lietuvos taptų gerokai mažesnės.
