Kamilė Lukauskytė
Lietuvos ir Kinijos santykiuose gali atsirasti naujas posūkis. Briuselyje su aukšto rango Kinijos diplomatais susitikę Seimo nariai Ignas Vėgėlė ir Rimas Jonas Jankūnas pareiškė, kad jų pokalbis gali tapti pradžia naujam Vilniaus ir Pekino dialogui. Politikų teigimu, po ilgą laiką trukusio santykių atšalimo atsirado galimybė kalbėtis apie tai, kas iki šiol buvo įstrigę.
Tačiau šis susitikimas turi ir kitą pusę – Lietuvos valdžia skuba pabrėžti, kad parlamentarų vizitas neatstovavo oficialiai valstybės pozicijai. Tad kol vieni kalba apie „vartų atvėrimą“, kiti primena, kad tikrasis sprendimas dėl santykių su Pekinu priklauso valstybės institucijoms.
„Vartai atidaryti“
Po susitikimo R. J. Jankūnas neslėpė optimizmo. Jo teigimu, politikai grįžo iš Briuselio perduodami žinią, kad galimybė dialogui egzistuoja.
Parlamentaras tvirtino, kad Kinijai santykiai su Lietuva yra svarbūs ir kad pats pokalbis gali padėti pajudinti įstrigusius klausimus. Jis taip pat pabrėžė, kad kalbėjimasis savaime didina saugumą, nes net ir sudėtingiausiais klausimais geriau palaikyti ryšį, nei visiškai nutraukti kontaktą.
I. Vėgėlė susitikimą taip pat įvertino kaip reikšmingą. Pasak jo, tai nebuvo techninis pokalbis ar derybos dėl konkrečių susitarimų. Politikų teigimu, Kinijos atstovai juos priėmė oficialaus politinio kontakto formatu.
Susitikimas truko maždaug dvi valandas.
Prie stalo – aukšto rango Kinijos diplomatai
Pasak I. Vėgėlės, Lietuvos politikai buvo priimti penkių žmonių Kinijos delegacijos, kurioje dalyvavo Kinijos misijos prie Europos Sąjungos vadovas Cai Runas ir misijos patarėja bei Lietuvai atstovaujanti Fang Mei.
Tai, parlamentarų vertinimu, rodo, kad Pekinas į pokalbį žiūrėjo rimtai. Vis dėlto politikai nusprendė neviešinti konkretaus pokalbio turinio.
Jie teigia informaciją ketinantys perduoti Lietuvos pareigūnams, atsakingiems už šalies užsienio politiką. Tikimasi, kad tai galėtų padėti oficialiam dialogui pajudėti iš vietos.
Kodėl Lietuvai svarbūs santykiai su Kinija?
Kinija yra viena didžiausių pasaulio ekonomikų, todėl santykių su Pekinu klausimas Lietuvai nėra vien diplomatinis. Jis apima ir prekybą, investicijas, logistiką bei platesnius Europos Sąjungos santykius su Kinija.
Lietuvos ir Kinijos santykiai ypač smarkiai pablogėjo 2021 metais, kai Lietuva leido šalyje atidaryti Taivano atstovybę. Pekinas į šį sprendimą reagavo itin griežtai, o diplomatiniai ir ekonominiai ryšiai buvo smarkiai apriboti.
Pastaruoju metu Lietuvos politikoje vis garsiau kalbama apie būtinybę normalizuoti santykius iki tokio lygio, kokį su Kinija palaiko didžioji dalis kitų ES valstybių.
Šis tikslas yra įrašytas ir į dabartinės Vyriausybės programą. Tačiau iki šiol realių proveržio ženklų buvo nedaug.
Politikų iniciatyva sukėlė klausimų
I. Vėgėlė ir R. J. Jankūnas priklauso Seimo laikinajai grupei, kurios tikslas – siekti diplomatinių santykių su Kinija normalizavimo.
Į Briuselį jie vyko nepaisydami to, kad Seimo valdyba tokiai komandiruotei nepritarė. I. Vėgėlė teigė, kad kelionę finansavo savo lėšomis.
Tuo metu Prezidentūra jau anksčiau pabrėžė, kad su Kinijos atstovais susitinkantys Seimo nariai neatstovauja oficialiai Lietuvos pozicijai.
Tai reiškia, kad šis susitikimas savaime nereiškia, jog Lietuva jau pakeitė savo užsienio politiką Kinijos atžvilgiu.
Tačiau jis gali būti reikšmingas kitu požiūriu – kaip neoficialus politinis kanalas, leidžiantis abiem pusėms iš naujo užmegzti kontaktą.
Kas bus toliau?
Dabar pagrindinis klausimas – ar po Briuselyje įvykusio pokalbio seks realūs diplomatiniai veiksmai.
Parlamentarai teigia padarę būtent tą žingsnį, kurio reikėjo dialogui pradėti. Tačiau galutinis sprendimas dėl Lietuvos santykių su Kinija priklausys ne nuo vieno susitikimo, o nuo Vyriausybės, Užsienio reikalų ministerijos, Prezidentūros ir kitų valstybės institucijų veiksmų.
Vis dėlto politinis signalas jau pasiųstas. Po kelerių metų įtampos Lietuvoje vėl garsiau kalbama apie galimybę atsargiai tiesti tiltus į Pekiną.
Ar šie „vartai“, apie kuriuos kalba parlamentarai, iš tiesų atsivers, paaiškės artimiausiais mėnesiais. Viena aišku – Lietuvos ir Kinijos santykių tema vėl grįžta į politinės darbotvarkės centrą, o Briuselyje įvykęs susitikimas gali tapti vienu iš pirmųjų bandymų pakeisti iki šiol įšalusią situaciją.
