Kamilė Lukauskytė
Lietuvos demografinė padėtis verčia valdžią ieškoti naujų būdų, kaip paskatinti šeimas susilaukti vaikų. Seimui pristatomos net devynios priemonės, kuriomis norima sumažinti šeimų finansinę naštą, palengvinti vaikų auginimą ir sudaryti palankesnes sąlygas derinti darbą su šeima.
Politikų svarstomas paketas – ne vien apie vienkartines išmokas. Jame numatoma daugiau dėmesio skirti būstui, vaikų užimtumui, šeimų grįžimui iš emigracijos bei pagalbai tėvams, kurie nori neatsisakyti karjeros dėl vaikų.
Šis klausimas tampa vis aktualesnis, nes mažėjantis gimstamumas ilgainiui reiškia ne tik mažiau vaikų mokyklose. Ateityje tai gali reikšti ir mažesnį darbuotojų skaičių, didesnę naštą dirbantiesiems bei vis didesnį spaudimą socialinei sistemai.
Siūlo devynis sprendimus
Šeimos politikos pakete numatytos devynios pagrindinės kryptys. Jomis siekiama stiprinti šeimų finansinį saugumą ir padėti tėvams įvairiais vaiko auginimo etapais.
Vienas svarbiausių akcentų – galimybė šeimai lengviau derinti darbą ir vaikų priežiūrą. Tam numatomos lankstesnės vaikų priežiūros atostogų galimybės, kurios leistų tėvams pasirinkti jiems tinkamesnį modelį.
Tai ypač aktualu šeimoms, kurios nenori visiškai pasitraukti iš darbo rinkos, tačiau kartu negali sau leisti visos vaiko priežiūros naštos perduoti vienam iš tėvų.
Didesnė pagalba šeimai – nuo būsto iki vaikų veiklų
Dar viena svarbi kryptis – būsto prieinamumas.
Jaunoms šeimoms būtent būstas dažnai tampa viena didžiausių kliūčių planuojant šeimos pagausėjimą. Didelės paskolos, pradinio įnašo poreikis ir aukštos būsto kainos gali lemti, kad sprendimas turėti vaikų nukeliamas vėlesniam laikui.
Todėl svarstoma stiprinti pagalbą šeimoms, kurios susiduria su būsto prieinamumo problema.
Plane taip pat numatytos priemonės, susijusios su vaikų užimtumu. Siekiama, kad šeimos galėtų lengviau leisti vaikus į įvairias neformaliojo ugdymo veiklas, būrelius ir kitus užsiėmimus.
Tai nėra vien pramogų klausimas. Tėvams vaikų būrelių, sporto, meno ar kitų veiklų išlaidos gali sudaryti reikšmingą šeimos biudžeto dalį.
Pagalba turėtų pasiekti ir emigravusias šeimas
Vienas įdomesnių paketo aspektų – dėmesys iš emigracijos grįžtančioms šeimoms.
Lietuva siekia ne tik išlaikyti čia gyvenančius žmones, bet ir paskatinti užsienyje gyvenančius lietuvius sugrįžti. Tačiau grįžimas su vaikais dažnai reiškia daugybę praktinių klausimų: nuo būsto ir darbo iki mokyklos, darželio bei vaikų integracijos.
Todėl šeimos politika vis labiau suvokiama kaip kompleksinė sistema, o ne atskirų išmokų rinkinys.
Jeigu norima, kad emigravusios šeimos iš tiesų grįžtų, joms reikia ne vien finansinės paskatos, bet ir aiškios, veikiančios aplinkos.
Kodėl valdžia apskritai skuba?
Demografijos klausimas Lietuvai tampa viena didžiausių ilgalaikių problemų.
Mažėjant gimstamumui, ateityje mažėja ir potencialių darbuotojų skaičius. Tuo metu visuomenė sensta, todėl daugėja žmonių, kuriems reikalingos pensijos, sveikatos apsaugos ir socialinės paslaugos.
Tai reiškia, kad vienam dirbančiajam ilgainiui gali tekti didesnė visuomenės išlaikymo našta.
Todėl investicija į šeimas valdžiai tampa ne tik socialinės politikos, bet ir ekonomikos klausimu.
Jeigu šiandien nebus sudarytos sąlygos žmonėms lengviau auginti vaikus, po kelių dešimtmečių problemą spręsti bus gerokai sunkiau.
Vien pinigų gali nepakakti
Vis dėlto vien didesnės išmokos savaime nebūtinai išspręs gimstamumo problemą.
Šeimos sprendimus lemia daugybė aplinkybių: pajamos, būstas, darbo sąlygos, vaikų priežiūros galimybės, darželių prieinamumas, galimybė išlaikyti karjerą ir bendras ekonominis saugumas.
Todėl devynių priemonių paketo esmė – bandymas paveikti ne vien vieną, o kelias problemas vienu metu.
Jeigu šeima žinos, kad gimus vaikui nepraras galimybės dirbti, galės lengviau susirasti būstą, gaus pagalbą auginant vaikus ir turės daugiau galimybių juos užimti, sprendimas susilaukti vaiko gali tapti mažiau finansiškai rizikingas.
Lietuvai tai gali tapti vienu svarbiausių išbandymų
Šeimos politikos rezultatai neatsiranda per vienerius metus. Net jeigu siūlomos priemonės būtų įgyvendintos greitai, jų poveikis gimstamumui išryškėtų tik po ilgesnio laiko.
Tačiau valdžia dabar turi spręsti, ar Lietuva nori tik reaguoti į demografines pasekmes, ar bandyti keisti pačią situaciją.
Devynių priemonių paketas rodo, kad šeimos politika bandoma perkelti į platesnį lygmenį – nuo išmokų prie būsto, darbo, vaikų užimtumo ir grįžimo iš emigracijos.
Galutinis tikslas paprastas, tačiau pasiekti jį bus sunku: sukurti tokią Lietuvą, kurioje sprendimas turėti vaikų šeimai nebūtų jaučiamas kaip finansinė rizika. Ar devynios siūlomos priemonės iš tiesų pakeis žmonių sprendimus, paaiškės tik po kelerių metų.
