Kamilė Lukauskytė
Kremlius vėl pasiuntė Lietuvai grasinančią žinutę, tačiau Vilniuje į ją sureaguota be bandymų trauktis ar keisti kryptį. Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Lietuva galėtų atsidurti Rusijos branduolinių ginklų taikiklyje, jei šalies teritorijoje būtų dislokuoti branduoliniai ginklai. Į šį pareiškimą griežtai atsakė krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas: jo teigimu, Maskva pamiršta vieną esminį dalyką – Lietuva ir taip jau yra Rusijos taikinys.
Peskovas vėl griebėsi branduolinės kortos
D. Peskovas savo pareiškimą išsakė komentuodamas Lietuvos diskusijas dėl Konstitucijos 137-ojo straipsnio. Šiuo metu Konstitucija draudžia Lietuvos teritorijoje dislokuoti masinio naikinimo ginklus ir užsienio valstybių karines bazes.
Kremlius tokį galimą Lietuvos sprendimą vertina kaip eskalacijos žingsnį. Peskovas pareiškė, kad jeigu Lietuvoje atsirastų į Rusiją nukreipti branduoliniai ginklai, mūsų šalies teritorija taip pat atsidurtų Rusijos branduolinių pajėgų taikinyje.
Tačiau Vilniuje tokia retorika vertinama kaip bandymas daryti politinį spaudimą Lietuvai.
R. Kaunas: Lietuva jau yra taikinys
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas Kremliaus pareiškimą pavadino eiliniu Rusijos gąsdinimu ir provokacija.
„Maskva turbūt pamiršo tiesiog paminėti, kad Lietuva, kaip ir visos kitos NATO valstybės, jau yra Rusijos taikinyje“, – LRT radijuje sakė ministras.
Pasak jo, Rusija aplink Lietuvą jau yra dislokavusi taktinius branduolinius ginklus. Todėl, ministro vertinimu, kalbos apie tai, kad Lietuva kažkada ateityje galėtų tapti taikiniu dėl tam tikro politinio sprendimo, iš esmės nepakeičia dabartinės saugumo situacijos.
R. Kaunas pabrėžė, kad Lietuva yra suvereni valstybė, NATO ir Europos Sąjungos narė, todėl sprendimus dėl savo saugumo politikos priima pati.
Lietuva nenori spręsti pagal Kremliaus grasinimus
Ministras taip pat pasiuntė aiškią žinutę, kad Rusijos grasinimai neturėtų tapti priežastimi Lietuvai atsisakyti savo strateginių sprendimų.
„Tikrai neturime kreipti dėmesio į jokią agresoriaus retoriką ir gąsdinimą mūsų tautos“, – teigė R. Kaunas.
Tai ypač aktualu vykstant diskusijoms dėl Lietuvos gynybos politikos. Pastaraisiais metais Lietuva sparčiai didina išlaidas gynybai, stiprina kariuomenę, plečia oro gynybos pajėgumus ir priima daugiau NATO sąjungininkų.
Vilnius taip pat siekia, kad Lietuvoje būtų pasirengta nuolatiniam sąjungininkų pajėgų buvimui.
Kodėl būtent dabar kalbama apie Konstituciją?
Konstitucijos 137-ajame straipsnyje įtvirtintas draudimas Lietuvos teritorijoje dislokuoti masinio naikinimo ginklus ir užsienio valstybių karines bazes.
Seimo rudens sesijoje planuojama apsispręsti dėl šios nuostatos pakeitimo. Būtent ši politinė diskusija tapo naujausio Kremliaus pareiškimo priežastimi.
Svarbu pabrėžti, kad galimas Konstitucijos nuostatos pakeitimas savaime nereiškia sprendimo Lietuvoje dislokuoti branduolinius ginklus. Tai būtų atskiras politinis ir strateginis klausimas.
Tačiau Maskva jau dabar naudojasi šia tema kaip dar vienu argumentu spaudimui.
Grasinimai skamba ne pirmą kartą
Tai nėra pirmas kartas, kai aukšti Rusijos pareigūnai grasina Lietuvai arba kitoms NATO rytinio flango valstybėms.
Pastaruoju metu Maskvos retorikoje vis dažniau minimas branduolinis ginklas, NATO ir Baltijos regionas. Tuo pat metu Lietuvos pareigūnai pabrėžia, kad Rusijos spaudimas neturėtų būti vertinamas izoliuotai – jis yra platesnės Kremliaus strategijos dalis, kuria siekiama įbauginti Vakarų visuomenes ir paveikti politinius sprendimus.
R. Kaunas anksčiau taip pat yra raginęs NATO neapsiriboti vien deklaracijomis, o stiprinti gebėjimą atsakyti į Rusijos vykdomas hibridines grėsmes.
Ką tai reiškia Lietuvai?
Šiuo metu nėra jokio pagrindo teigti, kad dėl Peskovo pareiškimo Lietuvai kyla nauja tiesioginė karinė grėsmė. Tai – Kremliaus politinė ir grasinanti retorika, susieta su Lietuvoje vykstančiomis diskusijomis dėl gynybos.
Tačiau pati situacija parodo, kaip stipriai saugumo klausimai Baltijos regione yra susiję su Rusijos reakcijomis.
Vilnius savo ruožtu signalizuoja, kad sprendimai dėl Lietuvos gynybos bus priimami ne pagal Maskvos nurodymus, o atsižvelgiant į Lietuvos ir NATO saugumo interesus.
Ir būtent tai šiuo metu yra svarbiausia žinutė, kurią Lietuva siunčia Kremliui: grasinimai branduoliniu ginklu nepadiktuos Lietuvai, kaip jai stiprinti savo saugumą.
