Lukas Starkus
„The Economist“ rašo, kad Ukrainai baigiasi amerikietiškos AIM-120 ir AIM-9 raketos, skirtos F-16 naikintuvams.
Šie ginklai naudojami atremti Rusijos sparnuotąsias raketas ir naujus reaktyvinius dronus. Tuo pačiu metu Ukrainai trūksta PAC-3 raketų, skirtų „Patriot“ sistemoms. Britų savaitraštis atkreipė dėmesį, kad šioje situacijoje Ukraina turi dvi išeitis.
„The Economist“ pažymėjo, kad Ukraina „sunkiai susidoroja“ su naujais Rusijos dronais „Geran-4“ ir „Geran-5“ , kurie gali pasiekti iki 600 km/h greitį. Dronų turboreaktyviniai varikliai daugiausia atkeliauja iš Kinijos, tačiau kai kurie iš jų, kaip praneša savaitraštis, yra pagaminti Rusijoje, naudojant iš Vakarų kontrabandos būdu atvežtus 3D spausdintuvus.
„Šie dronai ir panašus, bet didesnis „Banderoł“ modelis labiau primena pigias sparnuotąsias raketas nei ankstesnius sraigtinius modelius“, – rašoma leidinyje.
Iš viso Kremlius per mėnesį pagamina apie 3000 tokio tipo orlaivių. Tuo tarpu Ukrainos F-16 naikintuvams baigiasi amerikietiškos AIM-120 ir AIM-9 raketos. Šių ginklų reikia įprastinėms sparnuotosioms raketoms numušti.
Atsižvelgdama į susidariusią situaciją, Ukraina kuria savo dronų perėmimo sistemas, skirtas atgrasyti reaktyvinius dronus. Tačiau „The Economist“ atkreipė dėmesį, kad „problema blogėja“, nes iš 57 raketų, paleistų per pirmąsias aštuonias rugpjūčio dienas, „žinoma, kad tik viena buvo numušta“.
Savaitraštis atkreipė dėmesį, kad šios padėties priežastis „yra paprasta“. Ukrainos PAC-3 atsargos „praktiškai išsekusios“ ir tai yra „vienintelė veiksminga priemonė“ Kyjivui kovoti su balistinėmis raketomis.
„Rusija padidino savo mirtiniausių raketų gamybą iki maždaug 100 per mėnesį, iš kurių 60 yra „Iskander-M“ ir 40 – RM-48U. Rugpjūčio 27 d. perimti raketos buvo įmanoma dėl nedidelės PAC-3 raketų partijos, kurią įsigijo Europos sąjungininkai. Didesni tiekimai mažai tikėtini, pabrėžė „The Economist“.
Problemos dėl „Patriot“ raketų tiekimo ir gamybos kilo dėl Donaldo Trumpo karo su Iranu, dėl kurio išseko Amerikos atsargos. „Niekas nenori atsisakyti savo pačių raketų perėmėjų, kai jų papildymo perspektyvos yra menkos“, – pabrėžė savaitraštis.
Vis dėlto, Ukrainos sąjungininkų požiūryje jau matomi daug žadantys pokyčiai. Šiais metais Ukraina turėtų gauti kelias Prancūzijos ir Italijos SAMP/T priešlėktuvines baterijas kartu su „Aster“ perėmėjo raketomis. Be to, kitais metais prie jų prisijungs aštuonios naujesnės SAMP/T NG versijos.
Laikraštis pabrėžė, kad naujoji sistema aprūpinta pažangesniu radaru, skirtu galutiniam valdymo etapui, ir gali susidoroti su daugybe manevringų balistinių raketų, tokių kaip rusiška „Iskander-M“.
Prancūzijos kariniai šaltiniai teigia, kad šis ginklas kai kuriais atžvilgiais pranašesnis už „Patriot“ sistemą. Skirtingai nuo PAC-3, kuri sunaikina atskridusią raketą tiesioginiu pataikymu, Europoje pagamintos raketos turi kovines galvutes, kurios detonuoja šalia taikinio. Be to, jos kainuoja mažiau nei pusę naujausios eksportinės PAC-3 versijos kainos, kuri kainuoja apie 7 mln. JAV dolerių.
Tačiau raketų analitikas Fabianas Hoffmanas interviu „The Economist“ pabrėžė, kad SAMP/T NG „dar neįrodė savo veiksmingumo kovinėmis sąlygomis“. Be to, raketas gaminanti bendrovė, nepaisant didėjančios gamybos, iki 2028 m. nepasieks 300 vienetų per metus lygio. Ukraina galėtų gauti licenciją gaminti savo „Aster“ sistemas, tačiau tam taip pat „užtruks“.
Planai didinti ginklų gamybą taip pat atsirado Vokietijoje, kur bus gaminamos PAC-2. Tačiau sistemos yra mažiau efektyvios, o jų gamybos tempas bus 2000 vienetų per metus.
„Dauguma jų gali atsidurti Ukrainoje (jei NATO šalys, kurios užsakė tūkstantį vienetų, sutiks). Tačiau jie nebus veiksnys, keičiantis situaciją“, – vertino „The Economist“.
Savaitraštis aiškino, kad ilgalaikis sprendimas galėtų būti Europos ir Ukrainos projektas „Freyja“ . Jo tikslas – suteikti Ukrainai ir jos Europos sąjungininkėms daug pigesnę ir lengviau prieinamą PAC-3 sistemos alternatyvą, kuri bus suderinama su NATO reikalavimus atitinkančiais radarais ir duomenų perdavimo linijomis.
Raketa bus pagrįsta Ukrainos trumpojo nuotolio balistine raketa FP-7. Jutikliai, valdymo ir valdymo sistemos taip pat bus tiekiamos iš 12 Europos gynybos bendrovių, įskaitant Prancūzijos „Thales“, Italijos „Leonardo“, Vokietijos „Diehl“ ir Švedijos „Saab“.
Matthew Bint iš Tarptautinio strateginių studijų instituto mano, kad geriausiu atveju „Freyja“ galėtų pasiekti tam tikrą operacinį pajėgumą iki 2028 m.
Dėl šios priežasties, kaip pažymėjo britų savaitraštis, Ukrainai šiuo metu lieka dvi galimybės . Pirma, sustiprinti ir užmaskuoti savo infrastruktūrą ir pramonės objektus, kartu užtikrinant pakankamą atsarginių dalių tiekimą.
Antroji – „kairiojo paleidimo“ strategija, apimanti Rusijai prieinamų raketų skaičiaus mažinimą, taikant gamyklas, kuriose jos gaminamos, ir sunaikinant paleidimo įrenginius prieš raketoms paleidžiant.
„Problema yra struktūrinė: didelio masto balistinių raketų gamyba yra pigesnė ir lengvesnė nei pakankamai perėmėjų, kad jas būtų galima numušti. Ukrainoje antžeminės operacijos gali būti palankios besiginančiai pusei. Tačiau oro operacijų atveju situacija yra priešinga – abiejose pusėse“, – pranešė „The Economist“, remdamasis Fabianu Hoffmanu.
Pasidalinkite su draugais
