Viešumoje pasirodė informacija apie Širvintų rajono merės Živilės Pinskuvienės ir jos vyro namuose laikomus 400 tūkst. eurų grynųjų. Anksčiau klausimų sukėlė ir Ž. Pinskuvienės mamos, savivaldybės tarybos narės Marijos Gudonienės, įsigytas būstas Palangoje – prestižinėje vietoje esantis nekilnojamasis turtas nupirktas vos už 80 tūkst. eurų. Dėl šios istorijos Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) jau pradėjo aplinkybių patikslinimą.
Kas įvyko?
Po Pinskuvienės mamos butu už 80 tūkst. eurų prestižiniame Palangos rajone slepiasi daugiau dalykų nei tiesiog butas, įsigytas pigiau nei rinkos kaina. Kas ten yra? Kas pirmiausia patraukia jūsų dėmesį – tas butas ar viešieji pirkimai, susiję su verslininku, iš kurio jis buvo pirktas?
S. Malinauskas: Pirmiausia čia yra labai daug dalykų, kurie gali suklaidinti žmones. Pavyzdžiui, kad ir žodis „butas“. Iš tikrųjų tai yra teisinga, bet žmonės, kurie gyvena sublokuotuose ar individualiuose namuose, o tokių Lietuvoje labai daug, žino, kad jie gyvena ne bute, nors tai įforminta kaip butas name.
Pinskuvienė perka namą, kotedžą beveik 100 kvadratinių metrų pajūryje. Ji perka jį iš verslininko Vilmanto Guobio ir jo žmonos. Jie yra kaimynai, kitaip tariant, gyvena vienas šalia kito esančiuose sublokuotuose, gražiuose, prabangiai įrengtuose namuose. Ji 2024 metais perka šį būstą ir sumoka už jį 80 tūkst. eurų, kas yra neįtikėtinai maža suma.
Neįmanoma rasti nieko panašaus, tiek kainuoja sklypas. Man teko dabar jau tikrai daug apie tai diskutuoti. Jonas Pinskus, Pinskuvienės vyras, sako: „O ką, jums kaina nepatinka? Ji visiškai atitiko rinkos kainą.“ Tai yra melas. Tuo metu su daline apdaila, dar nepastatyti namai Genio gatvėje Palangoje buvo pardavinėjami už 250–280 tūkst. eurų.
Kitaip tariant, jeigu pirktum net nestovintį namą iš brėžinio, mokėtum gerokai daugiau. Šiuo atveju perkamas namas, kuris formaliai įregistruotas kaip 72–73 proc. baigtumo. Jis iki šiol toks yra, nors iš tikrųjų yra pilnai įrengtas. „Google Street View“ rodo, kaip tuo metu atrodė namo išorės apdaila ir kaip buvo sutvarkyta visa aplinka.
Gaunasi taip, kad suteikei mažiausiai kokių 200 tūkst. eurų nuolaidą būstui, kurį be problemų galėjai parduoti rinkoje. Pardavei jį už mažiausiai du, tris, gal net keturis kartus mažesnę kainą. Šiuo metu Genio gatvėje esantys būstai, lygiai tokios pačios kvadratūros ir labai panašūs, pardavinėjami gerokai brangiau. Pavyzdžiui, vienas įrengtas namas pardavinėjamas, lyg, už 600 tūkst. eurų.
Pinskuvienės namas yra labai prabangiai įrengtas. Kai sakau „Pinskuvienės“, formalus savininkas yra jos mama. Jos sūnus giriasi, kad dažnai ten praleidžia laiką, ir sako, kad tai yra jo nekilnojamasis turtas. Pasakoja, kaip mama su tėvu ten lankosi. Kaimynai taip pat pasakoja, kad Pinskuvienę ten labai dažnai mato.
Verslininkas kažkodėl padaro tokią dosnią dovaną, o lygiai tuo pat metu, jam pradeda sektis viešieji pirkimai Širvintų rajone. Čia yra ne interpretacija, čia yra skaičiai ir faktai. Iki tol pirkimus laimi kitos įmonės. Staiga pasipila 15 iš eilės laimėtų pirkimų gatvių apšvietimui, iš karto laimėtas pirkimas pramogų, sporto ir šeimos laisvalaikio parkui, kuris išbrangsta nuo daugiau nei 2 milijonų iki 4,6 milijono eurų.
Didžiulės sumos viešų, valstybės biudžeto pinigų pasipila į verslininko kišenę. Šitoje vietoje man kyla akivaizdus klausimas – ar tai nėra tai, kas vadinama atkatu? Kitaip tariant, tu man duodi nekilnojamąjį turtą labai pigiai, o aš jį bet kada galiu parduoti. Pinskuvienės mama, gavusi tą nekilnojamąjį turtą už 80 tūkst. eurų, kitą dieną galėjo jį parduoti už 250 tūkst. eurų ir grynuosius pasidėti sau į kišenę.
Šiuo atveju tai kažkodėl nevertinama kaip kyšis. Jeigu pinigai būtų atnešti vokelyje, turbūt viskas būtų akivaizdžiau. Tuo pat metu matome, kad Pinskuvienė net neslepia, jog tai yra senas pažįstamas. 15 metų pažintis su Vilmantu Guobiu. Tai vėlgi mažų mažiausiai viešųjų ir privačiųjų interesų klausimas.
Jeigu tai yra senas pažįstamas, kyla klausimas, kiek sąžininga konkurencija buvo konkursuose ir taip toliau. Klausimų yra, o vėliau jų vis daugėja. Galiu anonsuoti, kad tema nėra pabaigta. Kyla klausimų dėl kito nekilnojamojo turto, kuris priklauso Pinskų šeimai.
Dar daugiau, Pinskuvienė pareiškė: „Žiūrėkite, „Delfi“ ir Malinauskas persekiojo mūsų šeimą, nes dabar jie nori žinoti apie mūsų grynuosius pinigus. Tai ką, jie čia nusikaltėliams padeda?“ Vakar ryte mačiau, kad sakė: „Žiūrėkite, mano mama jau kažkada buvo apiplėšta, tai dabar ateis nusikaltėliai, mus apiplėš.“ Žmonės deda laikus, 8 tūkst. reakcijų. Jie net nesuvokia, apie ką kalba.
Iš kur pas politikę, kuri gauna merės algą, kartu su vyru yra bendrai 400 tūkst. eurų nurodytų grynųjų pinigų? Iš viso, koks žmogus gali laikyti 400 tūkst. eurų grynaisiais? Klausiam Pinskaus: „Papasakokite, kas tai per pinigai?“ Jis sako: „Žinote, aš bankais nepasitikiu.“
Nežinau, kur jis laiko tuos pinigus ir kuo pasitiki. Taip pat neįsivaizduoju, kad protingas žmogus tokią sumą tiesiog pasidėtų po pagalve, nes ji neatneša jokių palūkanų, dividendų ir taip toliau. Dažniausiai žmonės pinigus investuoja, perka akcijas, indeksus.
Visa tai, kas čia matosi, yra absoliučiai tipinė korupcinė schema, paslėpta po sandoriais, apsimestinėmis sumomis. Pinskuvienė dabar vaidina, kad viskas yra labai gerai ir jai čia jokių klausimų niekas užduoti negali.
Ar STT pavyks įrodyti?
Kaip jums atrodo, kiek sudėtinga tai gali būti įrodyti STT? Jis gali baigtis arba ikiteisminiu tyrimu, arba niekuo. Kaip jums atrodo, kiek svarūs yra tie įrodymai?
S. Malinauskas: Mes visada pirmiausia pasižiūrime į STT. STT yra patranka, iš kurios nebūtinai reikia šaudyti į žvirblį. STT turi įrodyti korupciją. Jeigu kalbame apie tokius Baudžiamojo kodekso straipsnius kaip kyšininkavimas arba prekyba poveikiu, privalomai turime įrodyti, kad buvo tam tikras susitarimas.
Kitaip tariant, pavyzdžiui, jeigu būtų fiksuotas pokalbis, kuriame Pinskuvienė paspaudžia ranką Guobiui ir sako: „Tu man butą su nuolaida, aš tau viešuosius pirkimus.“ Viskas, tai būtų baudžiamoji atsakomybė. Kadangi visa tai yra įvykę anksčiau, akivaizdu, kad tokių įrodymų STT gali ir nerasti, nors situacija atpažįstama labai lengvai.
Jeigu tai atrodo kaip antis, jeigu krypuoja kaip antis, jeigu kreksi kaip antis, greičiausiai tai ir yra antis. Bet jeigu nebus rasta susitarimo, gali būti pasakyta, kad nėra pagrindo baudžiamajam persekiojimui. Yra kiti dalykai, kurie, mano galva, yra gerokai paprastesni.
Pirmas dalykas – viešųjų ir privačiųjų interesų konfliktas. Antras – mokestiniai klausimai. Tu perki turtą už žymiai mažesnę negu rinkos vertę. Pabandykite automobilį savo draugei ar draugui parduoti už žymiai mažesnę nei rinkos kainą. Mokesčių inspekcija sakys: „Jūs nuslėpėte mokesčius, galbūt sumokėjote grynaisiais.“
Pažiūrėkite, jeigu tuo metu to nekilnojamojo turto objekto rinkos kaina buvo apie 300 tūkst. eurų, o jis parduodamas už 80 tūkst. eurų, kiek pinigų yra nesumokėta į biudžetą? Valstybinė mokesčių inspekcija galėtų paklausti, kad paaiškintų šitos nuolaidos esmę. Kaip čia taip galėjo atsitikti?
Dar daugiau, parduodamas sklypas su visomis komunikacijomis, su viskuo. Ant jo yra pastatytas namas. Pagal „Google Street View“ matome, kad išorinė apdaila yra pilnai padaryta. Neabejoju, kad ir viduje apdaila jau buvo padaryta.
Jūs samdėte darbininkus, dirbote, jūsų savikaina yra didesnė negu pinigai, kuriuos gavote? Paaiškinkite aplinkybes. Akivaizdu, kad ekonominė logika čia neveikia. Taip pat yra klausimas Konkurencijos tarybai pasižiūrėti į Širvintų rajono pirkimus. Kai matome 15 pirkimų, pavyzdžiui, gatvių apšvietimui, o aš tuo dalinausi su konkrečiomis sumomis.
Kalbame bendrai apie milijonus. Matome, kad visus iš eilės laimi ta pati „Vilmstata“. Ar tai yra normali konkurencija? Ar čia nėra jokių pažeidimų? Mes galime eiti ir eiti. Yra institucijos, kurios iš tikrųjų galėtų į tai pasižiūrėti gerokai rimčiau. Žinoma, man pačiam labai gaila, kad ta informacija mane pasiekė per vėlai.
Jeigu būčiau ją gavęs bent prieš metus ar pusantrų, būtų buvę galima šią korupcinę schemą tiesiog sugriauti. Dabar panašu, kad viskas yra finalinėje stadijoje. Beje, ta pati Pinskuvienė vaikšto po pastatytą parką ir dabar „Vilmstatai“ sako: „Nekokybiškai padarėte, mes reikalausime atsakomybės.“
Žinoma, kad tai yra cirkas. Pinigai yra skirti. Akivaizdu, kad tai yra seni bičiuliai, vienas iš kito turintys aiškią naudą. Tai yra tiesiog bandymas parodyti, kad Malinauskas arba Tomas Janonis sako netiesą.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
