Darbo pokalbis – vos kelios dešimtys minučių, per kurias kandidatui tenka įrodyti, kad būtent jis yra tinkamas žmogus pozicijai. Tačiau net ir turint puikią patirtį, vienas neapgalvotas sakinys gali gerokai pabloginti įspūdį.
TV3 publikacijoje apie darbo pokalbius pabrėžiama, kad darbdaviai vertina ne tik kandidato kvalifikaciją. Ne mažiau svarbu, kaip žmogus bendrauja, kaip kalba apie ankstesnes darbovietes, kokius klausimus užduoda ir ar jo lūkesčiai sutampa su tuo, ką įmonė gali pasiūlyti.
Viena dažniausių klaidų – per daug kalbėti apie pinigus
Atlyginimas yra visiškai normalus klausimas darbo pokalbyje, tačiau specialistai pataria jo nepaversti vieninteliu pokalbio akcentu.
Jeigu kandidatas dar prieš aptariant pareigas, atsakomybes ir galimybes augti nuolat grįžta prie atlyginimo, darbdaviui gali susidaryti įspūdis, kad žmogui svarbiausia – tik pinigai.
Kur kas geriau parodyti, kad pirmiausia suprantate, į kokią poziciją kandidatuojate, kuo galėtumėte būti naudingi įmonei ir kokių rezultatų iš jūsų tikimasi. Apie finansines sąlygas kalbėti būtina, tačiau tam reikia pasirinkti tinkamą momentą.
„Man reikia darbo“ – ne pats geriausias argumentas
Darbdavys puikiai supranta, kad žmogus atėjo į pokalbį todėl, kad ieško darbo. Tačiau frazė, jog jums tiesiog „labai reikia darbo“, neatsako į svarbiausią klausimą – kodėl turėtų būti pasirinktas būtent jūs.
Pokalbyje kur kas stipriau skamba konkretūs argumentai: kokią patirtį turite, kokias problemas galite išspręsti, kokių rezultatų esate pasiekę ankstesnėse darbovietėse.
Kitaip tariant, verta kalbėti ne vien apie tai, ko norite jūs, bet ir apie tai, kokią naudą gaus darbdavys, jeigu pasirinks jus.
Atsargiai kalbėkite apie buvusius darbdavius
Dar viena klaida, galinti greitai sugadinti įspūdį, – buvusios darbovietės ar vadovų apipylimas kritika.
Net jeigu ankstesnėje darbovietėje turėjote nemalonių patirčių, darbo pokalbis nėra tinkamiausia vieta visoms nuoskaudoms išlieti.
Jeigu kandidatas buvusį vadovą vadina nekompetentingu, kolegas – tinginiais, o ankstesnę įmonę – visiška nesėkme, potencialus darbdavys gali pradėti galvoti ne apie tai, kas buvo kaltas, o apie tai, kaip šis žmogus ateityje kalbės apie dabartinę įmonę.
Todėl net išėjimo priežastis geriau paaiškinti ramiai ir profesionaliai.
„Aš neturiu silpnybių“ – atsakymas, kuris nepadeda
Klasikinis darbo pokalbio klausimas apie silpnąsias savybes vis dar gali pasirodyti nepatogus.
Tačiau atsakymas, kad „neturiu jokių silpnybių“, dažniausiai neatrodo įtikinamai. Darbdaviui svarbu ne išgirsti tobulą kandidato portretą, o suprasti, ar žmogus geba objektyviai įvertinti save.
Kur kas geresnis kelias – įvardyti realią savybę, kurią stengiatės tobulinti, ir paaiškinti, ką konkrečiai darote, kad ši silpnybė netrukdytų darbui.
Darbdaviai stebi ir tai, ko nepasakote
Darbo pokalbis nėra vien klausimų ir atsakymų egzaminas. Vertinama ir bendra kandidato laikysena.
Svarbu, ar žmogus domisi pozicija, ar supranta, kuo užsiima įmonė, ar klauso pašnekovo ir ar jo atsakymai nėra iš anksto išmoktos frazės.
Todėl prieš pokalbį verta bent minimaliai pasidomėti įmone ir konkrečia pozicija. Kandidatas, kuris užduoda prasmingus klausimus apie komandą, atsakomybes, darbo procesus ar lūkesčius, parodo, kad į pokalbį atėjo ne atsitiktinai.
Vienas paprastas principas gali padėti išvengti klaidų
Svarbiausia – nesistenkite darbo pokalbyje suvaidinti tobulo darbuotojo.
Darbdaviui kur kas vertingesnis aiškus, profesionalus ir savimi pasitikintis žmogus, kuris gali konkrečiai paaiškinti savo patirtį, pripažįsta tai, ko dar nemoka, ir geba parodyti, kuo bus naudingas įmonei.
Juk sprendimas priimti žmogų į darbą dažnai priklauso ne nuo vieno tobulo atsakymo. Tačiau keli neapgalvoti sakiniai apie pinigus, buvusį vadovą ar savo „neprilygstamumą“ gali tapti būtent ta priežastimi, dėl kurios darbdavys nuspręs ieškoti kito kandidato.





