Kamilė Lukauskytė
Kinijos aktyvumas Arktyje auga, o tai, kas šiandien atrodo kaip moksliniai tyrimai ir ekonominiai interesai, ateityje gali įgauti visiškai kitą pavidalą. Prezidentas Gitanas Nausėda ragina Europos Sąjungą ir NATO nelaukti, kol grėsmės taps akivaizdžios, ir jau dabar stiprinti regiono apsaugą.
Pasak šalies vadovo, Arktis tampa vis svarbesne geopolitine erdve, kurioje susiduria ne tik ekonominiai, bet ir kariniai didžiųjų valstybių interesai.
Kinijos pėdsakas Arktyje vis didėja
G. Nausėda atkreipė dėmesį, kad Kinijos buvimas Arkties regione nėra naujiena, tačiau jo mastas didėja.
Kol kas Pekino veikla daugiausia siejama su moksliniais tyrimais ir kitomis civilinėmis iniciatyvomis. Tačiau prezidentas įspėja, kad ateityje situacija gali pasikeisti.
Jo vertinimu, mokslinis ir ekonominis įsitvirtinimas gali būti tik pirmasis etapas, po kurio atsirastų ir karinis komponentas.
Būtent todėl, pasak prezidento, Europa neturėtų vertinti Arkties kaip tolimo, nuo Europos kasdienybės atskirto regiono.
„Ateityje tai gali peraugti į karinę veiklą“
G. Nausėdos teigimu, Europos Sąjunga turi atnaujinti savo požiūrį į Arktį ir atsižvelgti į pasikeitusią geopolitinę situaciją.
Anot jo, ES Arkties politika buvo suformuota dar 2021 metais, tačiau nuo tada pasaulio saugumo aplinka pasikeitė iš esmės.
Rusijos karas Ukrainoje, auganti konkurencija tarp didžiųjų valstybių ir didėjantis dėmesys Arkties gamtos ištekliams bei naujiems laivybos maršrutams keičia šio regiono reikšmę.
Todėl, prezidento nuomone, ankstesnių sprendimų nebepakanka.
NATO turėtų didinti karinį buvimą
G. Nausėda pabrėžia, kad ES ir NATO vaidmenys Arktyje turėtų būti skirtingi, tačiau vienas kitą papildyti.
Europos Sąjunga, jo teigimu, turi stiprinti ekonominį atsparumą, infrastruktūrą ir susisiekimą.
Tuo metu NATO turėtų išnaudoti galimybę didinti karinį buvimą ir kariuomenės dislokavimą regione.
Prezidentas pabrėžė, kad svarbu ne dubliuoti organizacijų veiklą, o ją derinti taip, kad bendras atsakas būtų kuo stipresnis.
Tai reiškia, kad Arkties saugumas vis labiau tampa ne vien Šiaurės šalių ar Kanados problema – prie jo turi prisidėti visa Europa.
Nausėda perspėja ir dėl Rusijos
Kalbėdamas apie saugumo situaciją, prezidentas išskyrė ne tik Kiniją.
Jo teigimu, Rusijos keliama grėsmė taip pat neapsiriboja konkrečia geografine teritorija. Pastarieji incidentai, pasak G. Nausėdos, rodo, kad Maskva siekia išbandyti Vakarų demokratijų atsparumą.
Todėl, jo vertinimu, būtų naivu manyti, kad Arktyje nebus piktavališkų Rusijos veiksmų.
Prezidentas ragina grėsmę vertinti plačiau – ne vien kaip galimą karinį konfliktą. Rusija, anot jo, gali bandyti išnaudoti Vakarų silpnąsias vietas, tikrinti valstybių reakciją ir kelti iššūkių demokratinėms institucijoms.
Tirpstantis ledas keičia visą regioną
Arkties svarbą didina ir klimato pokyčiai. Tirpstant ledui atsiveria nauji laivybos keliai, didėja galimybės pasiekti anksčiau sunkiai prieinamus gamtos išteklius.
Tai reiškia, kad regione daugėja ir ekonominių interesų.
Rovaniemio mieste vykstančiame Europos Arkties aukščiausio lygio susitikime būtent šie klausimai tapo vienais pagrindinių: nauji laivybos maršrutai, žaliavų telkiniai bei Rusijos ir Kinijos keliamos saugumo grėsmės.
Arktis, kuri ilgą laiką daugeliui atrodė kaip atokus ir atšiaurus pasaulio kampelis, tampa vis svarbesne geopolitinės konkurencijos scena.
Lietuvai tai taip pat nėra tolima problema
Nors Lietuva nėra Arkties valstybė, regiono saugumas turi tiesioginę reikšmę visai NATO erdvei.
Šiaurės Europos saugumas yra glaudžiai susijęs su Baltijos jūros regionu, o Suomijos ir Švedijos narystė NATO dar labiau sustiprino Aljanso vaidmenį šiaurinėje Europos dalyje.
Todėl G. Nausėdos perspėjimas – ne vien apie tolimą Šiaurę.
Žinutė paprasta: jei geopolitinė konkurencija Arktyje toliau augs, Europa turi būti pasiruošusi ne tada, kai regione atsiras pirmieji kariniai incidentai, o gerokai anksčiau.
