Kamilė Lukauskytė
Lietuva ruošiasi vienam didžiausių savo istorijoje karinės technikos įsigijimų, tačiau šį kartą kalbama ne vien apie tūkstančius tonų plieno ir šarvų. Prezidentas Gitanas Nausėda tikina, kad „Patria“ šarvuočių projektas gali tapti pavyzdžiu, kaip Lietuva ir Suomija kartu kuria naują gynybos pramonės modelį.
Suomijoje viešintis prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su šalies premjeru Petteriu Orpo. Viena svarbiausių pokalbio temų – Lietuvos sprendimas įsigyti Suomijos bendrovės „Patria“ gaminamus šarvuočius ir kartu stiprinti abiejų šalių bendradarbiavimą gynybos pramonėje.
Tačiau tikroji šio projekto reikšmė gali būti kur kas didesnė nei vien naujos technikos atsiradimas Lietuvos kariuomenėje.
Lietuva nusitaikė į 936 šarvuočius
Dar gegužę Valstybės gynimo taryba pritarė planui įsigyti 936 „Patria 6×6“ šarvuočius. Jie skirti stiprinti kuriamą Lietuvos kariuomenės diviziją ir suteikti jai didesnį mobilumą bei apsaugą.
Tai – milžiniškas projektas, kurio finansavimas suplanuotas iki 2036 metų. Pirmoji technikos dalis turėtų būti įsigyjama anksčiau, o likusieji šarvuočiai būtų pristatomi vėlesniais etapais.
Todėl kalbama ne apie vienkartinį pirkimą, kai technika atkeliauja į Lietuvą ir tuo viskas baigiasi. Priešingai – Vilnius siekia, kad dalis vertės liktų Lietuvoje.
Būtent tai ir yra viena svarbiausių Nausėdos Suomijoje akcentuotų temų.
Lietuva nori ne tik pirkti, bet ir gaminti
Prezidentas pabrėžia, kad vienas pagrindinių Lietuvos tikslų – kuo daugiau „Patria“ veiklų lokalizuoti Lietuvoje.
Kalbama apie šarvuočių gamybą, techninę priežiūrą, remontą ir technologijų perdavimą. Kitaip tariant, Lietuva nori tapti ne tik šios karinės technikos pirkėja, bet ir aktyvia jos gyvavimo ciklo dalyve.
Tai ypač svarbu dabartiniame Europos saugumo kontekste. Karas Ukrainoje parodė, kad valstybėms neužtenka vien turėti modernią ginkluotę. Būtina užtikrinti, kad prireikus būtų galima greitai remontuoti techniką, gaminti atsargines dalis ir palaikyti tiekimą net sutrikus tarptautinėms tiekimo grandinėms.
„Patria“ savo ruožtu jau paskelbė apie planuojamą technologijų perdavimą Lietuvos pramonei. Suomijos bendrovė teigia, kad Lietuva turi reikalingų pajėgumų dalyvauti gamybos, kūrimo ir techninės priežiūros procesuose.
Pirmasis žingsnis jau žengtas
Birželį „Patria“ pasirašė susitarimą su Lietuvos įmone „KOVO Armor“. Tai turėtų tapti vienu iš pagrindų kuriant ilgalaikį Suomijos bendrovės partnerių tinklą Lietuvoje.
Numatoma bendradarbiauti technologijų perdavimo, vietinės gamybos ir darbuotojų kompetencijų ugdymo srityse.
Tai reiškia, kad už šarvuočių projekto gali atsirasti platesnė Lietuvos gynybos pramonės ekosistema.
Kartu tai suteiktų Lietuvos įmonėms galimybę įsitraukti į tarptautines tiekimo grandines ir ateityje dalyvauti ne tik Lietuvos, bet ir kitų NATO šalių gynybos projektuose.
Kodėl būtent „Patria“?
„Patria 6×6“ nėra visiškai naujas eksperimentas. Šios platformos pagrindu kuriama tarptautinė CAVS („Common Armoured Vehicle System“) programa, kurioje dalyvauja Suomija, Latvija, Švedija, Danija, Norvegija, Vokietija ir Jungtinė Karalystė. Šarvuočiai jau pristatyti kelioms programoje dalyvaujančioms valstybėms, o jų platforma naudojama ir Ukrainoje.
Tai Lietuvai suteikia vieną svarbų pranašumą – nereikia rinktis visiškai nepatikrintos sistemos.
Be to, bendras modelis leidžia šalims dalintis technologijomis, logistika, priežiūros sprendimais ir potencialiai mažinti eksploatacijos kaštus.
Suomija Lietuvai gali tapti kur kas daugiau nei tiekėja
Nausėdos vizito Suomijoje kontekste išryškėja dar viena detalė. Helsinkis pats sparčiai stiprina savo karinę pramonę ir investuoja į vietinių gynybos pajėgumų kūrimą.
Pavyzdžiui, rugsėjį Suomija su „Patria“ susitarė dėl daugiau kaip 100 „Patria TREMOS“ minosvaidžių sistemų įsigijimo, o jų gamyba bus vykdoma Suomijoje, pasitelkiant vietinių tiekėjų tinklą.
Tai rodo, kad „Patria“ modelis grindžiamas ne vien galutinio produkto pardavimu. Gamyba, technologijos, tiekėjų tinklai ir ilgalaikis aptarnavimas tampa neatsiejama gynybos pramonės dalimi.
Lietuva siekia perimti dalį šio modelio.
Sandoris svarbus ne tik kariuomenei
936 šarvuočiai sustiprintų Lietuvos kariuomenės sausumos pajėgumus, tačiau politinė ir ekonominė šio projekto reikšmė gali būti dar didesnė.
Jeigu technologijų perdavimas ir vietinė gamyba bus įgyvendinti taip, kaip planuojama, Lietuvoje atsiras daugiau kompetencijų, specialistų ir įmonių, galinčių dirbti su karine technika.
O tai reiškia, kad ateityje Lietuva galėtų ne tik pirkti ginkluotę, bet ir pati tapti jos gamybos bei aptarnavimo grandinės dalimi.
Būtent dėl to Nausėda „Patria“ projektą vadina pavyzdiniu Lietuvos ir Suomijos karinės pramonės bendradarbiavimo projektu.
Ir čia slypi svarbiausia šios istorijos dalis: Lietuva už beveik tūkstančio šarvuočių projekto mato ne vien naują techniką kariuomenei, o galimybę iš esmės pakelti savo gynybos pramonę į kitą lygį.
Jeigu planai bus įgyvendinti iki galo, po kelerių metų „Patria“ vardas Lietuvoje gali reikšti ne tik Suomijoje pagamintą šarvuotį, bet ir visą čia veikiančią gamybos, remonto, technologijų bei tiekimo sistemą.
Tai būtų vienas ryškiausių ženklų, kad Lietuva iš gynybos technikos pirkėjos bando tapti aktyvia Europos gynybos pramonės dalyve.
