Iš pirmo žvilgsnio tai – tiesiog televizorius svetainėje. Tačiau naujas tyrimas sukėlė rimtų klausimų: ką iš tiesų daro šiuolaikiniai išmanieji televizoriai, kai jie įjungti, išjungti ar net neprijungti prie interneto? Į skandalo epicentrą pateko LG, kurios televizoriai, tyrėjų teigimu, gali rinkti gerokai daugiau informacijos, nei vartotojai tikisi.
Istorija prasidėjo nuo technologijų kanalų atliktų bandymų su LG televizoriais. Tyrėjai stebėjo, kokius duomenis įrenginiai renka ir kaip jie elgiasi namų tinkle. Kai kurie rezultatai sukėlė rimtą susirūpinimą dėl privatumo.
Televizorius pradėjo „žvalgytis“ po visą namų tinklą
Vienas labiausiai dėmesį patraukusių atradimų – LG televizoriaus gebėjimas skenuoti vietinį tinklą ir aptikti kitus prie jo prijungtus įrenginius.
Tyrėjai teigė, kad televizorius galėjo aptikti išmaniuosius telefonus, laikrodžius ir kitus įrenginius, esančius tame pačiame tinkle. Tokia funkcija savaime nebūtinai reiškia šnipinėjimą – LG aiškina, kad įrenginių aptikimas reikalingas išmaniosioms televizoriaus funkcijoms.
Tačiau problema slypi kitur: vartotojas gali net nesuprasti, kiek daug informacijos jo televizorius gali matyti apie namų tinklą.
Dar daugiau klausimų sukėlė mikrofonas
Didžiausias ažiotažas kilo dėl televizoriaus mikrofono.
Tyrėjai demonstravo situacijas, kai televizorius galėjo fiksuoti garsą net tada, kai nebuvo prisijungęs prie interneto. Tai iš karto sukėlė klausimą: ar išmanusis televizorius gali tapti įrenginiu, kuris jūsų namuose renka informaciją jums apie tai net nežinant?
Tačiau čia būtina labai svarbi detalė.
LG kategoriškai teigia, kad jos televizoriai nuolat nesiklauso, neįrašinėja ir nekaupia pokalbių namuose. Bendrovė aiškina, kad balso funkcijos aktyvuojamos pagal vartotojo pasirinkimus, o kai kuriuose modeliuose mikrofoną galima fiziškai išjungti specialiu jungikliu.
Pasak LG, kai televizorius laukia pažadinimo komandos, garso duomenys apdorojami pačiame televizoriuje ir, jei komanda neatpažįstama, neturėtų būti perduodami į bendrovės serverius.
LG taip pat renka informaciją apie tai, ką žiūrite
Privatumo klausimas neapsiriboja mikrofonu.
LG televizoriuose naudojama vadinamoji automatinio turinio atpažinimo (ACR) technologija. Ji gali nustatyti, koks turinys rodomas televizoriuje, ir šią informaciją naudoti auditorijos analizei bei reklamos tikslais, priklausomai nuo vartotojo nustatymų ir sutikimų.
LG pabrėžia, kad ACR nėra tas pats, kas ekrano filmavimas. Bendrovės teigimu, sistema analizuoja skaitmeninį turinio „pirštų atspaudą“, o ne kaupia ekrano vaizdo įrašus ar nuotraukas.
Vis dėlto pats faktas, kad televizorius gali atpažinti, ką žiūrite, kelia platesnį klausimą: kiek informacijos apie savo elgesį vartotojas atiduoda vien tam, kad galėtų naudotis išmaniosiomis televizoriaus funkcijomis?
Problema gali būti didesnė nei vien LG
Technologijų specialistai pabrėžia, kad LG atvejis nėra vien izoliuota istorija.
Šiuolaikiniai išmanieji televizoriai vis dažniau tampa savotiškais kompiuteriais – jie jungiasi prie interneto, bendrauja su kitais įrenginiais, renka diagnostikos informaciją, atpažįsta turinį ir gali būti valdomi balsu.
Todėl diskusija apie LG kartu tapo diskusija apie visą išmaniųjų televizorių industriją.
Ar jūsų televizorius iš tiesų „šnipinėja“?
Šiuo metu būtų per drąsu teigti, kad LG televizoriai slapta nuolat įrašinėja žmonių pokalbius ir siunčia juos bendrovei.
Tyrėjų atlikti bandymai atskleidė funkcijas, kurios gali kelti realių privatumo klausimų, tačiau dalis internete skelbiamų išvadų yra interpretacijos, o LG pateikia kitokį jų paaiškinimą.
Vis dėlto ši istorija siunčia labai paprastą signalą: televizorius jūsų namuose nebėra tik ekranas.
Tai prie interneto prijungtas įrenginys, turintis mikrofoną, tinklo prieigą, įvairias duomenų rinkimo funkcijas ir galimybę bendrauti su kitais namų įrenginiais.
Todėl verta bent kartą atsidaryti televizoriaus privatumo nustatymus ir patikrinti, kokias funkcijas esate įjungę.
Nes klausimas šiandien jau nebe vien „ką žiūriu per televizorių?“
Vis dažniau tenka klausti:
„O ką mano televizorius žino apie mane?“





