Kamilė Lukauskytė
Artėjant šildymo sezonui, vėl įsiplieskė ginčas dėl panaikintos PVM lengvatos. Vilniaus meras Valdas Benkunskas ragina Vyriausybę ir Seimą bent laikinai sugrąžinti 9 proc. PVM tarifą centralizuotam šildymui. Jis perspėja, kad priešingu atveju gyventojų sąskaitos gali pastebimai išaugti. Tačiau Vyriausybė kol kas renkasi kitą kelią – tikslines šildymo kompensacijas.
Meras ragina nelaukti žiemos
V. Benkunskas kreipėsi į Seimo narius ir Vyriausybę, ragindamas 9 proc. PVM lengvatą šildymui sugrąžinti bent artėjančiam šildymo sezonui.
Meras savo poziciją grindžia ne tik panaikinta lengvata, bet ir energijos rinkų situacija bei geopolitinių įvykių poveikiu kainoms. Jo teigimu, gyventojus nuo galimo didesnio finansinio smūgio reikėtų apsaugoti dar prieš prasidedant šalčiams.
„Bomba su laikmačiu“ – taip dar vasarį sprendimą panaikinti lengvatą apibūdino V. Benkunskas. Dabar jis ragina nacionalines institucijas veikti nedelsiant.
Kiek gali išaugti sąskaita?
Vilniaus mero pateikiamas pavyzdys – 50 kv. metrų nerenovuotas butas.
Pernai spalį, kai šildymui buvo taikomas 9 proc. PVM, tokio būsto šildymo sąskaita Vilniuje vidutiniškai siekė apie 56 eurus.
Pirminiais šių metų spalio skaičiavimais, taikant standartinį 21 proc. PVM tarifą, analogiško būsto sąskaita gali siekti maždaug 61 eurą. Tai būtų apie 9 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu.
Tuo metu, V. Benkunsko teigimu, sugrąžinus lengvatą, kaina galėtų būti net apie 2 proc. mažesnė nei praėjusiais metais.
Svarbu, kad tai yra mero pateikiamos prognozės, o ne galutinės viso sezono sąskaitos. Faktinės išlaidos priklausys nuo šilumos kainų, biokuro rinkos, oro sąlygų ir konkretaus pastato energinio efektyvumo.
Vyriausybė kol kas lengvatos grąžinti nežada
Šioje vietoje išryškėja esminis skirtumas tarp mero ir Vyriausybės pozicijų.
Dar rugsėjo pradžioje energetikos ministras Lukas Savickas sakė, kad PVM lengvatos grąžinimas Vyriausybės darbotvarkėje nėra numatytas. Tuo metu institucijoms buvo pavesta ieškoti kitų priemonių, visų pirma didinti biokuro pasiūlą ir geriau kontroliuoti jo kainos dedamąją.
Vyriausybė taip pat akcentuoja šildymo kompensacijas. Premjeras Mindaugas Sinkevičius yra sakęs, kad tikslinė pagalba gyventojams esą yra labiau orientuota į tuos namų ūkius, kuriems jos labiausiai reikia, nes PVM lengvata būtų taikoma visiems – nepriklausomai nuo pajamų.
Lengvata panaikinta – dabar galioja 21 proc. PVM
Nuo 2026 metų pradžios Lietuvoje centralizuotam šildymui ir karštam vandeniui nebetaikomas anksčiau galiojęs 9 proc. lengvatinis PVM tarifas. Vietoje jo taikomas standartinis 21 proc. PVM.
Sprendimas buvo grindžiamas siekiu atsisakyti universalios lengvatos ir daugiau orientuotis į tikslines kompensacijas.
Tačiau artėjant naujam sezonui diskusija grįžta iš naujo – ypač dėl galimų energijos kainų pokyčių.
Šildymo kainų scenarijus vis dar neaiškus
Dar rugsėjo pradžioje Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius prognozavo, kad didžiausią įtaką šildymo kainoms gali turėti biokuras. Tuo metu jis nurodė, kad biokuras buvo maždaug 30 proc. brangesnis nei prieš metus, o seno, nerenovuoto 60 kv. metrų buto sąskaita galėtų didėti nuo maždaug 115 iki 150 eurų per mėnesį.
Vis dėlto galutinę naštą gyventojų piniginėms lems ne vien kuro kaina – labai svarbios bus ir oro sąlygos.
Dvi skirtingos pagalbos kryptys
Taigi prieš šildymo sezoną ant stalo yra du skirtingi sprendimai.
V. Benkunskas siūlo laikinai grąžinti 9 proc. PVM lengvatą, kad mažesnės sąskaitos būtų jaučiamos visiems vartotojams.
Vyriausybė kol kas renkasi tikslines kompensacijas, kurios būtų skiriamos pagal gyventojų pajamas ir kitus nustatytus kriterijus. 2025–2026 metų šildymo sezoną dėl būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijų buvo pateikta 408,4 tūkst. prašymų.
Todėl klausimas, kiek lietuviams kainuos artėjanti žiema, dar nėra galutinai atsakytas. Tačiau viena aišku – ginčas dėl panaikintos PVM lengvatos grįžta būtent tuo metu, kai iki šildymo sezono pradžios lieka vis mažiau laiko.
