Lietuvos politinėje padangėje – įvykiai, atkreipę visuomenės dėmesį į buvusį premjerą ir Seimo pirmininką Saulių Skvernelį. Politikas atsidūrė teisėsaugos dėmesio centre, kai Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai atliko kratas jo darbo kabinete ir namuose. Panašūs procesiniai veiksmai buvo atlikti ir Seimo nario Kazio Starkevičiaus atžvilgiu.
Šie veiksmai susiję su plataus masto korupcijos tyrimu Valstybinėje augalininkystės tarnyboje. Nors teisėsauga aiškinasi galimas nusikalstamas veikas, pats S. Skvernelis viešai neigia padaręs ką nors neteisėto.
Kratos, kurios sukėlė klausimų
2026 metų vasario 9 dieną STT pareigūnai apsilankė abiejų politikų darbo vietose Seime ir jų gyvenamosiose vietose.
S. Skvernelį ir K. Starkevičių buvo nuspręsta apklausti kaip specialiuosius liudytojus. Toks procesinis statusas reiškia, kad pareigūnai siekia išsiaiškinti aplinkybes, susijusias su galimai paties asmens padaryta nusikalstama veika, tačiau tai nėra tas pats, kas pareikšti įtarimai.
Tyrimo centre atsidūrė Valstybinė augalininkystės tarnyba, kurioje, teisėsaugos duomenimis, galėjo veikti sisteminis kyšininkavimo mechanizmas.
Tyrime – didžiulės pinigų sumos
Pareigūnai aiškinasi, ar iš įmonių, gabenančių augalus ir augalinės kilmės produktus, buvo reikalaujama neteisėto atlygio už fitosanitarinių sertifikatų išdavimą.
Atliekant tyrimą buvo sulaikyta keliolika asmenų. Per kratas rasta didelių grynųjų pinigų sumų, aukso ir kitų daiktų, kurie tapo svarbūs tyrimui.
Teisėsaugos dėmesio sulaukė ir Valstybinės augalininkystės tarnybos vadovai bei darbuotojai.
Vienas iš tyrimo aspektų – galimi politiniai ryšiai. Tarnybos vadovą Jurijų Kornijenką į pareigas buvo paskyręs tuometinis žemės ūkio ministras K. Starkevičius, o tyrime minima Agnė Silickienė anksčiau dirbo S. Skvernelio patarėja.
Vis dėlto ankstesni profesiniai ryšiai savaime neįrodo dalyvavimo nusikalstamoje veikloje.
Skvernelis prabilo apie savo situaciją
Po teisėsaugos veiksmų S. Skvernelis viešai komentavo susiklosčiusią padėtį. Politikas tvirtino esantis ramus ir nepadaręs nieko nusikalstamo.
Jis taip pat pabrėžė gerbiantis teisėsaugos darbą ir nenorintis skubotai vadinti atliekamų veiksmų politiniu susidorojimu.
Tokia pozicija sulaukė dėmesio, nes teisėsaugos tyrimai, kuriuose minimi aukštas pareigas ėję politikai, neišvengiamai sukelia diskusijų apie pasitikėjimą valdžios institucijomis.

Kas laukia politiko toliau?
Tyrimas gali turėti reikšmingų politinių pasekmių, nepriklausomai nuo to, kokius galutinius sprendimus priims teisėsauga.
S. Skvernelis ilgą laiką buvo viena ryškiausių Lietuvos politikos figūrų. Jis vadovavo Vyriausybei, ėjo Seimo pirmininko pareigas ir tapo vienu iš Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderių.
Dėl šios priežasties bet kokie su juo susiję teisėsaugos veiksmai sulaukia išskirtinio visuomenės dėmesio.
Svarbu pabrėžti, kad kratos ar specialiojo liudytojo statusas nereiškia asmens kaltės. Ją gali nustatyti tik teismas įstatymų nustatyta tvarka.
Kol vyksta teisiniai procesai, išlieka svarbus klausimas, kaip ši istorija paveiks S. Skvernelio politinę ateitį ir visuomenės pasitikėjimą jo vadovaujama politine jėga.





