Kamilė Lukauskytė
Elektromobilių populiarumas Europoje auga, tačiau kartu atsiranda ir naujų ribojimų. Belgijoje vienas didžiausių prekybos tinklų uždraudė elektromobiliams patekti į dalį ant pastatų stogų įrengtų stovėjimo aikštelių. Panašių sprendimų atsirado ir Ispanijoje. Ar toks scenarijus gali ateiti į Lietuvą?
Elektromobiliui – ne kiekviena stovėjimo vieta
Elektromobilio vairuotojui įprasta galvoti apie įkrovimo stotelę, baterijos likutį ar kelionės atstumą. Tačiau kai kuriose Europos šalyse atsiranda dar vienas klausimas – ar apskritai bus galima įvažiuoti į pasirinktą stovėjimo aikštelę.
Naujausias ryškus pavyzdys užfiksuotas Belgijoje. Prekybos tinklas „Carrefour“ 2026 metų rugpjūtį uždraudė elektromobiliams patekti į 18 prekybos vietų aikšteles, įrengtas ant pastatų stogų.
Elektromobilių vairuotojams nurodyta rinktis antžemines aikšteles. Sprendimas aiškintas dviem pagrindiniais argumentais – didesniu kai kurių elektromobilių svoriu ir sudėtingesniu galimo baterijos gaisro gesinimu ant pastato stogo.
Panašių ženklų atsirado ir Ispanijoje
Belgija – ne vienintelis pavyzdys.
Ispanijoje, Madrido centre, prie vienos privačios stovėjimo aikštelės atsirado ženklas, draudžiantis įvažiuoti visiškai elektriniams automobiliams. Aikštelės valdytojai tokį sprendimą taip pat sieja su galimo elektromobilių gaisro rizika.
Ispanijos žiniasklaida yra skelbusi apie panašius ribojimus ir kitose privačiose stovėjimo aikštelėse bei kai kuriuose objektuose, įskaitant ligonines.
Tai natūraliai kelia klausimą: jeigu tokios taisyklės atsiranda kitose Europos valstybėse, ar jos gali pasirodyti ir Lietuvoje?
Lietuvoje elektromobilių uždrausti vien dėl svorio negalima
Lietuvos Aplinkos ministerijos pozicija šiuo klausimu gana aiški: vien faktas, kad automobilis yra elektrinis, savaime nėra pagrindas jo neįleisti į daugiaaukštę stovėjimo aikštelę.
Projektuojant automobilių saugyklas nėra nustatyta viena universali „lengvojo automobilio“ masė. Konstrukcijos turi būti projektuojamos įvertinant konkrečias apkrovas ir statiniui keliamus reikalavimus.
Todėl svarbiausias kriterijus būtų ne tai, kokiu kuru arba energija varomas automobilis, o kiek jis sveria ir kokiai apkrovai pritaikyta konkreti aikštelė.
Senų aikštelių dėl elektromobilių masiškai tikrinti nereikia
Dar vienas svarbus niuansas – seniau pastatytos stovėjimo aikštelės.
Aplinkos ministerija nurodo, kad jeigu statinys buvo pastatytas laikantis tuo metu galiojusių reikalavimų, vien dėl to, kad automobiliai tapo sunkesni, jo konstrukcijų automatiškai iš naujo vertinti nereikia.
Vis dėlto statinio techninė priežiūra turi būti vykdoma visą jo naudojimo laiką. Jei konkrečioje aikštelėje būtų nustatyta, kad faktinės apkrovos gali viršyti projektines, tuomet galėtų būti taikomi svorio ribojimai.
Tai reiškia, kad teoriškai prie aikštelės galėtų atsirasti ženklas, ribojantis tam tikros masės transporto priemonių patekimą.
Tačiau toks ribojimas būtų susijęs su automobilio svoriu, o ne su tuo, kad jis yra elektromobilis.
Ekspertas: iki 3 tonų automobiliai aikštelėse gali būti statomi
VILNIUS TECH Gelžbetoninių konstrukcijų ir geotechnikos katedros vedėjas prof. dr. Juozas Valivonis TV3 teigė, kad lengviesiems automobiliams skirtų stovėjimo aikštelių perdangos Lietuvoje projektuojamos vertinant 2,5 kPa charakteristinę naudojimo apkrovą.
Jo teigimu, tokiose aikštelėse gali būti statomi iki maždaug 3 tonų sveriantys automobiliai.
Profesorius taip pat pabrėžė, kad dauguma Lietuvoje važinėjančių automobilių šios ribos neviršija, todėl šiuo metu nemato pagrindo manyti, jog dėl elektromobilių plėtros masiškai kiltų problemų senose stovėjimo aikštelėse.
Tai svarbi detalė, nes kai kurie dideli elektromobiliai iš tiesų yra gerokai sunkesni už įprastus mažesnius automobilius. Tačiau tai nėra vien elektromobilių problema – dideli ir sunkūs visureigiai taip pat gali priartėti prie apkrovos ribų.
Kaune kol kas ribojamas ne svoris, o aukštis
Prekybos centrų aikštelėse Lietuvoje jau dabar gali būti taikomi įvairūs techniniai ribojimai.
Kauno „Akropolio“ atstovė TV3 nurodė, kad jų aikštelėje šiuo metu transporto priemonėms taikomas aukščio, o ne pavaros tipo ribojimas. Į pirmąjį aikštelės aukštą gali įvažiuoti iki 3,20 m, į kitus aukštus – iki 2,30 m aukščio automobiliai.
Aikštelė reguliariai prižiūrima, atliekami techniniai patikrinimai ir būklės vertinimai.
O kaip dėl gaisro rizikos?
Būtent gaisro tema tapo vienu iš argumentų Belgijoje ir Ispanijoje. Elektromobilių baterijų gaisrai gali būti sudėtingai gesinami, todėl kai kurie objektų valdytojai renkasi atsargesnį kelią.
Tačiau tai nereiškia, kad elektromobiliai apskritai negali būti statomi požeminėse ar daugiaaukštėse aikštelėse. Lietuvoje šiuo metu nėra bendro draudimo elektromobiliams naudotis tokiomis aikštelėmis.
Todėl Belgijoje ar Ispanijoje priimti atskirų objektų sprendimai negali būti automatiškai laikomi būsima Lietuvos taisykle.
Vairuotojams panikuoti nėra pagrindo
Kol kas Lietuvos elektromobilių savininkams nėra priežasties manyti, kad artėja visuotinis draudimas statyti automobilius prie prekybos centrų.
Jeigu ateityje konkrečioje aikštelėje būtų nustatyta, kad tam tikri automobiliai dėl svorio viršija leistinas konstrukcijų apkrovas, sprendimas galėtų būti paprastas – riboti transporto priemonių svorį, o ne drausti visus elektromobilius.
Taigi antraštėje skambantis scenarijus apie automobilį, kurio „nepavyks pastatyti net prie prekybos centro“, kai kuriose Europos vietose jau tapo realybe. Tačiau Lietuvoje kol kas tokios bendros taisyklės nėra – ir vien elektromobilio faktas savaime nėra priežastis užverti jam aikštelės vartus.
