Kamilė Lukauskytė
Edita Mildažytė socialiniuose tinkluose pasidalijo nemalonia patirtimi Vilniaus gatvėje, tačiau jos įrašas netrukus peraugo į kur kas platesnę diskusiją apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius. Žurnalistė suabejojo ne tik jų atvykimo priežastimis, bet ir tuo, kokią naudą šalies ekonomikai suteikia maisto kurjeriai bei pavežėjimo paslaugų vairuotojai.
Viskas prasidėjo nuo incidento gatvėje
Mildažytė pasakojo, kad gatvėje jos vos nepartrenkė prieš eismą važiavęs pavežėjimo automobilis. Anot jos, vairuotojas buvo susitelkęs į telefono ekrane rodomą programėlę ir jos nepastebėjo.
Netrukus, kaip pasakoja žurnalistė, priešais ją nuo dviračio nukrito maisto kurjeris. Iš jo krepšio pabiro užsakymo turinys, o kurjeris esą susirinko maistą ir toliau tęsė darbą.
Būtent ši situacija tapo atspirties tašku Mildažytės klausimams apie užsieniečius, dirbančius Lietuvoje.
„Iš kur šitie žmonės?“
Savo įraše Mildažytė klausė, kas ir kada pakvietė šiuos žmones į Lietuvą, taip pat abejojo jų kalbos žiniomis, įgūdžiais ir orientacija.
Ji taip pat iškėlė ekonominės naudos klausimą: ar maisto išvežiotojai ir per programėles užsakomi vairuotojai iš tiesų yra naudingi šalies ekonomikai?
Tačiau žurnalistės įrašas neapsiribojo konkrečiu eismo incidentu. Ji užsieniečių atvykimą palygino su invazinių rūšių plitimu gamtoje, prisimindama Sosnovskio barščius, lubinus, guboją ir kitas rūšis.
Būtent šis palyginimas tapo viena labiausiai aptarinėjamų jos pasisakymo dalių.
Įrašas sukėlė diskusiją
Mildažytės komentarai viešojoje erdvėje sulaukė reakcijų ir paskatino platesnę diskusiją apie migraciją, integraciją bei užsieniečių vaidmenį Lietuvos darbo rinkoje.
Kitoje tos pačios dienos TV3 publikacijoje Lietuvos žmogaus teisių centro vadovė Jūratė Juškaitė kritikavo tokį žmonių lyginimą su invazinėmis rūšimis ir pateikė kitokį požiūrį į užsieniečių vaidmenį Lietuvoje.
Juškaitė nurodė, kad užsieniečiai Lietuvoje dirba, moka mokesčius ir prisideda prie ekonomikos. Ji taip pat pateikė savo skaičiavimą, esą per metus užsieniečiai sumoka daugiau kaip 350 mln. eurų gyventojų pajamų mokesčio ir daugiau kaip 600 mln. eurų socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo įmokų.
Svarbu pažymėti, kad šie beveik milijardo eurų skaičiai yra Juškaitės viešai pateiktas vertinimas, o ne šiame straipsnyje nepriklausomai patikrintas bendras valstybės balansas.
Vienas incidentas – ne visa grupė
Šioje istorijoje svarbu atskirti dvi skirtingas temas.
Pirmoji – konkretus eismo įvykis, kurį aprašė Mildažytė. Jeigu vairuotojas ar dviratininkas pažeidžia Kelių eismo taisykles, tai gali būti vertinama pagal galiojančius teisės aktus, nepriklausomai nuo žmogaus pilietybės.
Antroji – migracijos politika ir užsieniečių vaidmuo Lietuvoje. Tai gerokai platesnis klausimas, kuriam įvertinti reikalingi statistiniai duomenys apie darbuotojų skaičių, jų mokamus mokesčius, darbo rinkos poreikius, integraciją ir valstybės patiriamas išlaidas.
Todėl vienas nemalonus nutikimas gatvėje pats savaime neįrodo, kad panašiai elgiasi visi užsieniečiai ar kad jų darbas Lietuvai nėra naudingas.
Migracijos tema Lietuvoje tampa vis jautresnė
Mildažytės pasisakymas pasirodė tuo metu, kai užsieniečių vaidmuo Lietuvos darbo rinkoje yra viena iš aktyviai aptariamų temų.
Diskusijose susiduria skirtingi argumentai: vieni akcentuoja integracijos, saugumo, kalbos ir darbo sąlygų problemas, kiti pabrėžia darbuotojų trūkumą bei užsieniečių indėlį į ekonomiką.
Todėl Mildažytės įrašas greitai tapo ne vien istorija apie pavojingą situaciją gatvėje. Jis atvėrė gerokai platesnį klausimą – kaip Lietuva turėtų vertinti didėjantį užsieniečių vaidmenį kasdieniame gyvenime ir darbo rinkoje?
Kol kas aišku viena: vienas socialiniuose tinkluose paskelbtas įrašas šią diskusiją tik dar labiau įkaitino.
