Kamilė Lukauskytė
Rusijoje vėl stiprėja kalbos apie galimą naują mobilizaciją, o pranešama, kad kai kurie su Kremliumi ir kariuomene susiję pareigūnai tam ruošiasi iš anksto. Užsienio žiniasklaida skelbia apie perkėlinėjamą turtą, užsienyje atidaromas sąskaitas ir išvykstančius artimuosius. Tuo metu Vladimiras Putinas tokias kalbas vadina nepagrįstomis.
Informacija pasirodė itin jautriu metu – Rusijoje rugsėjo 18–20 dienomis vyksta parlamento rinkimai. Būtent po jų, kaip teigiama įvairiuose pranešimuose, dalis Rusijos visuomenės baiminasi naujo šaukimo į kariuomenę.
Pranešama apie perkėlinėjamą turtą
„Bloomberg“ gautais dokumentais, kuriuos cituoja „The Straits Times“, kai kurie Kremliaus ir karinės sistemos pareigūnai pastaraisiais mėnesiais esą domėjosi galimybe atsidaryti užsienio bankų sąskaitas ir perkelti dalį turto iš Rusijos.
Taip pat pranešama, kad kai kurie jų artimiesiems ir pažįstamiems patarė išvykti iš šalies.
Svarbu pabrėžti: tai nėra oficialus Rusijos valdžios patvirtintas pasirengimas naujai mobilizacijai. Tokia informacija grindžiama dokumentais ir šaltiniais, apie kuriuos praneša užsienio žiniasklaida.
Kodėl būtent dabar?
Pagrindinė priežastis, kuri minima kalbant apie augantį nerimą, – Rusijos kariuomenės personalo poreikis.
Rusija karo Ukrainoje metu didžiąją dalį naujų karių iki šiol stengėsi pritraukti siūlydama dideles išmokas ir atlyginimus už sutartinę tarnybą. Tačiau naujausi duomenys rodo, kad savanorių srautas gali mažėti.
„The Straits Times“, remdamasis „Bloomberg“ duomenimis, skelbia, kad 2026 metų sausį–rugpjūtį Rusijos regionai pritraukė apie 234 tūkst. naujų sutartinių karių. Tuo pačiu 2025 metų laikotarpiu šis skaičius siekė apie 260 tūkst.
Tai nebūtinai reiškia, kad nauja mobilizacija jau nuspręsta. Tačiau būtent personalo poreikis yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl tokios kalbos Rusijoje vėl suaktyvėjo.
Putinas tai neigia
Kremlius viešai tokius scenarijus atmeta.
Putinas rugsėjo pradžioje pareiškė, kad Rusija neturi problemų dėl karių personalo ir kad žmonės savanoriškai pasirašo sutartis.
Jis taip pat kalbas apie mobilizaciją po rinkimų pavadino „visiška nesąmone“ ir Vakarų informacinės kampanijos dalimi.
Todėl šiuo metu nėra oficialaus patvirtinimo, kad Maskva jau priėmė sprendimą skelbti naują visuotinę mobilizaciją.
Tačiau rusų nerimas auga
Ne tik pareigūnų aplinkoje kalbama apie galimą naują šaukimą.
„Reuters“ dar prieš rinkimus skelbė, kad Rusijoje pastebimas didesnis visuomenės nerimas dėl karo ir galimos mobilizacijos. Kai kurie vyrai esą išvyko iš šalies kartu su šeimomis būtent dėl baimės būti pašaukti.
Nerimą rodo ir kiti reiškiniai. Rusijoje augo susidomėjimas draudimu nuo bepiločių orlaivių atakų, o kai kurie gyventojai pradėjo papildomai saugoti langus nuo sprogimų bangos išdaužomų stiklų.
Tai rodo, kad karas daugeliui rusų vis labiau tampa nebe tolima fronto problema.
Po rinkimų – daugiausia klausimų
Rinkimai vyksta rugsėjo 18–20 dienomis. Būtent jų pabaiga tapo atskaitos tašku naujoms spekuliacijoms apie galimą mobilizaciją.
Tačiau kol kas nėra patikimo pagrindo teigti, kad iškart po balsavimo bus paskelbtas naujas masinis šaukimas.
Be to, Rusija per pastaruosius metus sukūrė gerokai labiau skaitmenizuotą šaukimo sistemą. Elektroninis karinis registras susietas su įvairiomis valstybės duomenų bazėmis, o tam tikrais atvejais elektroninis šaukimas gali automatiškai sukelti išvykimo iš šalies apribojimus.
Nerimo signalai dar nereiškia sprendimo
Pranešimai apie pareigūnų turto perkėlimą ir artimųjų išvykimą gali atrodyti kaip pasirengimas blogesniam scenarijui, tačiau vien iš tokių veiksmų negalima nustatyti, kad Kremlius jau nusprendė skelbti mobilizaciją.
Šiuo metu viešai matomos dvi skirtingos realybės: Kremlius teigia, kad mobilizacijos poreikio nėra, o nepriklausomi pranešimai rodo augantį nerimą dėl galimo naujo karių šaukimo.
Todėl artimiausias laikotarpis Rusijoje bus stebimas itin atidžiai – ypač dėl to, ar po parlamento rinkimų pasirodys kokių nors konkrečių sprendimų dėl kariuomenės komplektavimo.
