Kamilė Lukauskytė
2007-ųjų kovo 11-osios naktį Vilniaus Žirmūnuose kilęs gaisras tapo viena skaudžiausių daugiabučių tragedijų sostinėje. Liepsnose žuvo šeši žmonės, dar 22 gyventojai buvo traumuoti. Praėjus beveik dviem dešimtmečiams, ši istorija vėl iškilo į viešumą – apie ją prabilo daugiau nei dešimt metų įkalinimo įstaigoje praleidęs vyras.
„Apie nusikaltimą nenoriu kalbėti“, – pokalbį su TV3 pradėjo nuteistasis Artūras. Jis teigė, kad jo gyvenimas už grotų yra tiesiogiai susijęs su tuo metu įvykusia tragedija. Kartu vyras sakė iki šiol sunkiai priimantis savo gyvenimą kalėjime ir nenorintis išsamiai grįžti prie nusikaltimo aplinkybių.
Tragedija, kurią Vilnius prisimena iki šiol
Gaisras Žirmūnuose kilo 2007 metų kovo 11-osios paryčiais. Jo pasekmės buvo kraupios – šeši žmonės žuvo, dar 22 buvo sužeisti. 64 žmonės dėl patirtos fizinės ir moralinės žalos buvo pripažinti nukentėjusiaisiais.
Tarp žuvusiųjų buvo ir visuomenėje žinomi žmonės – poetas ir scenaristas Mantas Gimžauskas, fotografas bei poetas Remigijus Audiejaitis ir buvęs Seimo narys Petras Šakalinis. Tačiau tragedijos mastą geriausiai parodo ne pavardės, o žmonių likimai: per kelias valandas įprastas daugiabutis virto vieta, kurioje šeimos neteko artimųjų, o išgyvenusieji ilgai nešiojosi tragedijos pasekmes.
Ugniagesiams kelią užstojo automobiliai
Tą naktį gelbėjimo operaciją apsunkino ir aplinkybės prie pat daugiabučio.
Kaip anksčiau skelbė TV3, ugniagesiai prie degančio namo negalėjo greitai privažiuoti, nes kieme buvo sustatyti gyventojų automobiliai. Be to, avariniai išėjimai buvo užversti įvairiais daiktais ir šiukšlėmis.
Tai buvo viena iš aplinkybių, dar labiau apsunkinusių žmonių gelbėjimą.
Tragedijos mastą parodė ir liudininkų pasakojimai. Teisme viena nukentėjusiųjų pasakojo mačiusi liepsnų atspindį ir prisiminė siaubingas akimirkas, kai žmonės bandė gelbėtis iš degančio pastato.
Po gaisro įtarimų ir klausimų netrūko
Dėl tragedijos ilgą laiką buvo atliekami tyrimai, o byla ne kartą keitė savo eigą. Galiausiai kaltinimai buvo pareikšti Artūrui Dailidei, kuris gyveno tame pačiame name. Jis kaltės nepripažino.
2015 metais byla buvo perduota teismui, o 2016-aisiais Vilniaus apygardos teismas pradėjo ją nagrinėti iš esmės. Kaltinamajam buvo pareikšti kaltinimai dėl kvalifikuoto nužudymo ir svetimo turto sunaikinimo.
Ši istorija tapo dar sudėtingesnė dėl to, kad tame pačiame name buvo kilę ir daugiau gaisrų. Vėlesniuose TV3 pranešimuose skelbta, kad jų iš viso buvo užregistruota net 23, nors žmonių gyvybėms pavojingų pasekmių kiti gaisrai neturėjo.
Daugiau nei dešimtmetis už grotų
Šiandien apie savo gyvenimą įkalinimo įstaigoje kalbantis Artūras sako, kad priprasti prie tokios aplinkos beveik neįmanoma.
Vyras pasakojo kalėjęs skirtingose Lietuvos įkalinimo įstaigose, o dabar esantis Marijampolės pataisos namuose. Jis prisipažino, kad sunkiausia buvo dėl šeimos – žmonos ir trijų vaikų. Ypač dukros, kuri tuo metu buvo dar visai maža.
Tačiau net ir už grotų jis stengiasi gyventi pagal savo rutiną. Ryte eina į darbą, dirba staliumi, o po darbo užsiima kūryba dailės studijoje. Būtent menas, pasak jo, padeda atsipalaiduoti ir bent trumpam atitrūkti nuo kalėjimo kasdienybės.
„Noriu grįžti į savo šeimos lizdą“
Vienas ryškiausių vyro pasakojimo momentų – mintys apie ateitį.
Jis sako, kad išėjęs į laisvę norėtų grįžti į statybas ir kuo daugiau laiko praleisti su šeima. Kalėjime leidžiamos išvykos pas artimuosius jam tapo viena svarbiausių paskatų nepalūžti.
Tačiau 2007-ųjų gaisro istorija rodo, kad kai kurių tragedijų pėdsakai neišnyksta net ir po daugelio metų.
Žmonės, kurie tą naktį prarado artimuosius, nukentėjusieji ir tie, kurių gyvenimai po tragedijos pasikeitė negrįžtamai, šios istorijos paprasčiausiai negali palikti praeityje.
Praėjo beveik du dešimtmečiai, tačiau Žirmūnų gaisro atgarsiai vis dar girdimi.
