Kamilė Lukauskytė
Po rugpjūtį Lietuvą užklupusios audros Seime stumiami pokyčiai, kurie ateityje leistų ekstremalių situacijų metu gerokai greičiau pasitelkti kitų Europos Sąjungos šalių įmones. Parlamentas artėja prie galutinio sprendimo, tačiau kartu jau raginama nedelsti ir parengti aiškią tvarką, kaip tokia pagalba būtų organizuojama.
Rugpjūčio 22-oji Lietuvoje tapo rimtu išbandymu elektros tinklams. Po galingos audros elektros tiekimas buvo sutrikęs beveik 270 tūkst. vartotojų. Tokių mastų sutrikimai parodė, kad didelės stichinės nelaimės atveju vien vietinių pajėgumų gali nepakakti, todėl ieškoma būdų, kaip pagalbą iš kitų Europos Sąjungos valstybių pasitelkti greičiau.
Seimo komitetas ragina nedelsti
Pirmadienį Seimo Energetikos ir darnios plėtros komitetas pritarė Teisės departamento pastaboms dėl planuojamų pakeitimų.
Komiteto pirmininkas Algirdas Butkevičius pabrėžė, kad vien priimti įstatymo pakeitimus nepakaks. Reikės ir poįstatyminių teisės aktų, kurie nustatytų konkrečią procedūrą, kaip ekstremalios situacijos metu būtų organizuojami konkursai ir pasitelkiamos užsienio įmonės.
Politiko teigimu, būtent šioje vietoje anksčiau ne kartą kildavo problemų – įstatymas įsigalioja, tačiau jį įgyvendinančių teisės aktų tenka laukti dar kelis mėnesius. Todėl komitetas ragina Vyriausybę ir atsakingas ministerijas pasiruošti iš anksto.
Pagal komiteto siūlymą, įgyvendinimo tvarka turėtų būti patvirtinta iki lapkričio.
ESO galėtų greičiau kviestis pagalbą iš užsienio
Jeigu Seimas galutinai pritars Energetikos ir Viešųjų pirkimų įstatymų pakeitimams, energetikos įmonės, tarp jų ir ESO, ekstremalios situacijos metu galėtų pasitelkti kitų ES valstybių bendroves pagal tarpusavio pagalbos sutartis.
Esminis pokytis – tokiais atvejais būtų galima veikti be įprastų viešųjų pirkimų procedūrų.
Idėjos iniciatoriai aiškina, kad dabartinis reguliavimas gali apsunkinti skubų reagavimą, kai svarbiausia kuo greičiau atkurti elektros tiekimą ar kitą kritinę infrastruktūrą.
Tokios situacijos gali susidaryti ne tik po audrų. Kalbama ir apie liūtis, pūgas ar kitus ekstremalius reiškinius, kai vienos įmonės pajėgumų gali nepakakti greitai pašalinti didelio masto infrastruktūros pažeidimus.
Kodėl šis klausimas iškilo būtent dabar?
Pagrindinis postūmis buvo rugpjūčio pabaigoje Lietuvą užklupusi audra. Elektros tiekimo atstatymas kai kuriose vietose užtruko, o specialistams teko šalinti didelio masto tinklo pažeidimus.
Būtent ši situacija paskatino Seimo narius siūlyti pakeisti teisinį reguliavimą taip, kad panašios nelaimės atveju Lietuva galėtų greičiau pasitelkti papildomas pajėgas iš kitų ES valstybių.
Iniciatoriai teigia, kad kitose Europos Sąjungos valstybėse panaši praktika jau taikoma ir gali padėti greičiau atkurti elektros tiekimą vartotojams.
Tačiau vien įstatymo neužteks
Būtent todėl dabar daugiausia dėmesio skiriama procedūroms.
Jeigu pakeitimai bus priimti, atsakingos ministerijos turės parengti konkrečias taisykles: kada galima taikyti išimtį, kaip būtų pasirenkamos užsienio bendrovės, kokios būtų sutartys ir kaip būtų užtikrinama, kad skubus paslaugų įsigijimas atitiktų Lietuvos teisę.
A. Butkevičius pabrėžė, kad tik aiški tvarka leistų naujajam mechanizmui realiai veikti, o ne likti vien įstatymo nuostata.
Seimo sprendimas – jau netoli
Seimas dėl Energetikos ir Viešųjų pirkimų įstatymų pakeitimų turėtų balsuoti galutinai. Pakeitimai svarstomi skubos tvarka, o dalis jų, jeigu bus priimti, įsigaliotų iš karto.
LRT skelbė, kad rugsėjo 17 dieną Seimui buvo likęs paskutinis balsavimas dėl pakeitimų, kurie numatytų galimybę nuo lapkričio ekstremalių situacijų metu skubiai pasitelkti kitų ES valstybių įmones.
Taigi po šios vasaros audros Lietuvoje gali atsirasti naujas reagavimo į stichines nelaimes mechanizmas: prireikus pagalbos būtų galima ieškoti ne tik šalies viduje, bet ir kitose Europos Sąjungos valstybėse.
Pagrindinis tikslas – kad per kitą didelę nelaimę pagalbos paieška neužstrigtų biurokratinėse procedūrose, o papildomi specialistai ir technika būtų pasitelkiami kuo greičiau.
