Kamilė Lukauskytė
Lietuvos vairuotojams – dar viena nemaloni žinia. Dyzelino kainos pastaruoju metu kyla gerokai sparčiau nei žalios naftos kaina, o ekspertai įspėja, kad greito sugrįžimo į ankstesnį kainų lygį tikėtis gali būti sunku.
Energetikos ekspertas prof. Vidmantas Jankauskas sako, kad dabartinę situaciją lemia ne viena priežastis. Prie kainų augimo prisideda karai ir įtampa Artimuosiuose Rytuose, sumažėję Europos naftos perdirbimo pajėgumai, priklausomybė nuo importo bei sutrikę svarbūs energijos tiekimo keliai.
Dyzelinas pabrango gerokai sparčiau nei nafta
Pasak V. Jankausko, vien žalios naftos kainos augimu dabartinės situacijos paaiškinti neįmanoma.
„Brent“ naftos kaina šiuo metu buvo pakilusi iki maždaug 105 JAV dolerių už barelį. Ekspertas nurodo, kad nuo maždaug 60–70 dolerių lygio tai reikštų apie 40 proc. augimą.
Tačiau dyzelino kainos, jo vertinimu, išaugo maždaug dvigubai sparčiau – apie 80 proc. Tam įtakos turi ne tik pati nafta, bet ir dyzelino trūkumas rinkoje.
Tai ypač svarbu Europai, kur dyzelinas turi didžiulę reikšmę transportui, žemės ūkiui ir statybų sektoriui.
„Dyzelinas yra ekonomikos arkliukas, varomoji jėga“, – laidoje sakė V. Jankauskas, pabrėždamas, kad jo paklausa yra sunkiai sumažinama.
Sunkvežimiai, traktoriai ir dalis statybinės technikos negali tiesiog per vieną dieną pereiti prie kito kuro. Todėl, rinkoje sumažėjus pasiūlai, kainos gali reaguoti labai jautriai.
Europa pati tapo labiau priklausoma nuo importo
Dar viena problema – per pastaruosius dešimtmečius Europoje sumažėjo naftos perdirbimo pajėgumai.
Kaip aiškino ekspertas, dalis naftos perdirbimo gamyklų buvo uždaromos, nes nebeatlaikė konkurencijos. Tuo pat metu Europa vis daugiau dyzelino turėjo įsivežti iš kitų šalių.
Istoriškai viena svarbiausių tiekimo krypčių buvo Rusija. V. Jankausko pateikiamais duomenimis, prieš daugiau nei du dešimtmečius Europa iš Rusijos importuodavo apie 30 mln. tonų naftos produktų, o 2023 metais šis kiekis buvo sumažėjęs iki maždaug 3 mln. tonų.
Tačiau, eksperto teigimu, rusiška nafta į Europos rinką tam tikrais atvejais vis tiek patenka netiesiogiai – pavyzdžiui, per trečiąsias šalis, kuriose iš rusiškos žaliavos pagaminami naftos produktai.
Kaip vieną iš pavyzdžių jis pateikė Indiją, kuri pastaruoju metu tapo viena pagrindinių dyzelino tiekėjų Europos Sąjungai, nors pati importuoja didelius kiekius rusiškos naftos.
Prie kainų prisideda ir karai
Situaciją dar labiau apsunkina geopolitinė įtampa.
Karas ir smūgiai energetikos infrastruktūrai mažina rinkai prieinamų naftos produktų kiekį. Be to, sutriko kai kurie svarbūs transportavimo keliai.
V. Jankauskas atkreipė dėmesį į Hormuzo sąsiaurį – vieną svarbiausių pasaulio naftos transportavimo maršrutų. Problemos taip pat kyla Raudonosios jūros regione, todėl energetikos žaliavų ir produktų tiekimas tampa sudėtingesnis bei brangesnis.
Prie viso to prisideda ir sezoninis veiksnys. Rudenį dyzelino paklausa įprastai padidėja, nes daugiau kuro reikia žemės ūkiui.
Tai reiškia, kad rinkoje vienu metu susidėjo keli veiksniai – mažesni perdirbimo pajėgumai, importo pokyčiai, geopolitinė įtampa ir didelė paklausa.
Ar kainos greitai grįš į ankstesnį lygį?
Būtent čia ekspertas pateikė bene nemaloniausią prognozę.
Paklaustas, ar pasibaigus kariniams konfliktams ir stabilizavusis energetikos rinkoms dyzelino kainos galėtų greitai grįžti į ankstesnį lygį, V. Jankauskas buvo atsargus.
„Man atrodo, kad dabar jau tikrai įklimpome ilgesniam laikui“, – laidoje sakė jis.
Tai nereiškia, kad degalų kainos būtinai visą laiką kils. Tačiau net ir sumažėjus naftos kainoms, galutinei dyzelino kainai įtakos turės perdirbimo pajėgumai, tiekimo grandinės, importo kryptys ir geopolitinė situacija.
Todėl vairuotojams artimiausiu metu gali tekti priprasti prie didesnio kainų nepastovumo.
Ekspertų vertinimu, dabartinis dyzelino brangimas nėra vienos rinkos problemos pasekmė. Tai kelių skirtingų veiksnių sankirta, todėl vien tik naftos kainos kritimas nebūtinai automatiškai reikštų tokį pat greitą kainų sumažėjimą degalinėse.
