Kamilė Lukauskytė
Praėjusi savaitė Baltijos šalių oro erdvės stebėtojams buvo intensyvi. NATO oro policijos naikintuvai net šešis kartus kilo į orą, kai reikėjo atpažinti ir lydėti skrydžio taisykles pažeidusių Rusijos orlaivių.
Krašto apsaugos ministerija (KAM) praneša, kad daugeliu atvejų Rusijos kariniai lėktuvai skrido tarptautine oro erdve, tačiau nepalaikė radijo ryšio, neturėjo skrydžio planų arba buvo išjungę radiolokacinius atsakiklius.
Pirmasis signalas – du SU-27
Pirmasis toks atvejis užfiksuotas praėjusį pirmadienį.
NATO oro gynybos naikintuvai kilo atpažinti dviejų Rusijos naikintuvų SU-27. Jie skrido tarptautine oro erdve iš Rusijos Kaliningrado srities ir atgal.
KAM nurodo, kad abu orlaiviai skrido be įjungtų radiolokacinių atsakiklių, neturėjo skrydžio planų ir nepalaikė radijo ryšio su Regioniniu skrydžių valdymo centru.
Tokiais atvejais NATO oro policijos naikintuvai pakeliami tam, kad nustatytų, kokie orlaiviai skrenda netoliese ir ar jie nekelia grėsmės.
Kitą dieną – į Lietuvos oro erdvę įskridęs dronas
Dar vienas incidentas įvyko antradienį.
Tąkart Aljanso naikintuvai buvo pakelti dėl į Lietuvos oro erdvę įskridusio drono. KAM skelbia, kad naikintuvai skrido jį perimti, atpažinti ir sunaikinti.
Šis epizodas išsiskyrė iš kitų praėjusios savaitės atvejų, nes buvo kalbama ne apie Rusijos karinį lėktuvą, skrendantį tarptautine oro erdve, o apie į Lietuvos oro erdvę patekusį bepiločio orlaivio objektą.
Vieną kartą grėsmės nebuvo – tai buvo paukščiai
NATO naikintuvai rugsėjo 15-ąją taip pat kilo dėl neatpažintų objektų.
Tačiau šįkart situacija buvo gerokai ramesnė. Atlikus patikrinimą nustatyta, kad radarų užfiksuoti objektai buvo paukščių būrys.
Tai nėra pirmas kartas, kai oro erdvės stebėjimo sistemoms tenka patikrinti objektą, kuris galiausiai pasirodo esantis ne orlaivis ar dronas.
Danguje pasirodė ir SU-30SM
Rugsėjo 17-ąją NATO oro gynybos naikintuvai vėl buvo pakelti.
Šį kartą reikėjo atpažinti du Rusijos SU-30SM naikintuvus. Jie taip pat skrido tarptautine oro erdve iš Kaliningrado srities ir atgal.
KAM teigimu, abu orlaiviai skrido be įjungtų radiolokacinių atsakiklių, neturėjo skrydžio planų ir nepalaikė radijo ryšio su Regioniniu skrydžių valdymo centru.
Kitą dieną – dar daugiau Rusijos orlaivių
Rugsėjo 18-oji taip pat buvo intensyvi.
Pirmuoju atveju NATO naikintuvai kilo atpažinti Rusijos SU-35, skridusio iš Kaliningrado srities ir atgal tarptautine oro erdve.
Ir šis orlaivis, KAM duomenimis, skrido be įjungto radiolokacinio atsakiklio, be skrydžio plano ir nepalaikė radijo ryšio su Regioniniu skrydžių valdymo centru.
Tačiau tą pačią dieną NATO naikintuvams teko atpažinti ir kitą orlaivių grupę – MIG-31, SU-35 ir TU-134. Jie skrido iš Rusijos žemyninės dalies į Kaliningrado sritį ir atgal.
Ką reiškia tokie NATO naikintuvų pakilimai?
Svarbu atskirti du dalykus: Rusijos orlaiviai daugeliu aprašytų atvejų skrido tarptautine oro erdve, o ne pažeidė Baltijos NATO valstybių oro erdvę.
Tačiau skrydžiai be radiolokacinių atsakiklių, be skrydžio planų ar nepalaikant ryšio su civilinės aviacijos valdymo centrais reiškia, kad NATO oro policijos naikintuvams tenka juos vizualiai identifikuoti ir stebėti.
Tokios misijos yra įprasta NATO oro policijos funkcija Baltijos regione.
Misija Baltijos šalyse vykdoma jau daugiau kaip du dešimtmečius
NATO oro policijos misija Baltijos šalyse pradėta 2004 metų kovą, kai Lietuva, Latvija ir Estija tapo Aljanso narėmis.
Nuo tada sąjungininkų naikintuvai rotacijos principu vykdo oro policijos užduotis regione. Pagrindinė jų paskirtis – užtikrinti, kad Baltijos šalių oro erdvė būtų stebima ir prireikus į neįprastus ar taisykles pažeidžiančius skrydžius būtų galima reaguoti operatyviai.
Praėjusios savaitės statistika išsiskyrė pakilimų skaičiumi – NATO naikintuvai į orą kilo šešis kartus. Tarp incidentų buvo ir Rusijos naikintuvų skrydžiai prie Kaliningrado, ir į Lietuvos oro erdvę įskridęs dronas, o vienu atveju neatpažintas objektas galiausiai pasirodė esąs paukščių būrys.
