Kamilė Lukauskytė
Rusijoje baigėsi Valstybės Dūmos rinkimai, o pirmadienį paskelbti beveik galutiniai rezultatai rodo didelę Kremliaus remiamos „Vieningosios Rusijos“ persvarą.
Rusijos centrinė rinkimų komisija paskelbė, kad partija surinko 57,83 proc. balsų ir iškovojo 355 iš 450 vietų Valstybės Dūmoje. Tai yra didžiausias partijos mandatų skaičius per visą jos istoriją.
Tačiau rinkimų procesas sulaukė kritikos tiek iš Rusijos opozicijos, tiek iš Europos Sąjungos. ES vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams Kaja Kallas pareiškė, kad rinkimai neatitiko demokratinių rinkimų standartų, o ES nepripažįsta balsavimo Rusijos okupuotose Ukrainos teritorijose.
„Vieningoji Rusija“ gavo konstitucinę daugumą
Pagal beveik galutinius oficialius duomenis, „Vieningoji Rusija“ surinko 57,83 proc. balsų. 2021 metų rinkimuose partija buvo gavusi 49,8 proc.
Bendras mandatų skaičius šįkart siekia 355 iš 450. Tai reiškia, kad partija išsaugojo konstitucinę daugumą, leidžiančią savarankiškai priimti įstatymus ir inicijuoti Konstitucijos pataisas.
Antrąją vietą pagal partijų sąrašus užėmė Komunistų partija, surinkusi apie 13,8 proc. balsų. Toliau rikiavosi LDPR ir „Naujieji žmonės“, o į Dūmą pateko ir „Teisingoji Rusija“.
Opozicijos galimybės buvo smarkiai apribotos
Šie rinkimai buvo pirmieji į Rusijos parlamentą nuo plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios 2022 metais.
Rinkimų kampanijos metu daliai opozicijos atstovų nebuvo leista dalyvauti rinkimuose. Tarp jų – liberali „Jabloko“ partija, kuri nacionaliniu mastu į Dūmą nepateko. Reuters taip pat pažymi, kad kitos į parlamentą patekusios partijos svarbiausiais klausimais pastaraisiais metais dažnai balsavo kartu su „Vieningąja Rusija“.
Tarptautinės kritikos sulaukė ir rinkimų stebėjimo aplinkybės. RFE/RL skelbia, kad rinkimų procese nebuvo įprastos Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) stebėsenos, o Rusijos opozicijos atstovai teigė fiksavę pažeidimų. Šie teiginiai yra opozicijos ir nepriklausomų šaltinių vertinimai, o Rusijos valdžia rinkimus pristatė kaip teisėtus.
ES rinkimus įvertino kritiškai
Europos Sąjungos pozicija dėl Rusijos rinkimų buvo griežta.
K. Kallas rugsėjo 21 dieną pareiškė, kad vadinamieji Dūmos rinkimai buvo dar vienas smūgis Rusijos demokratijai. Ji taip pat atkreipė dėmesį į balsavimą Rusijos okupuotose Ukrainos teritorijose ir nurodė, kad ES svarsto priemones prieš asmenis, prisidėjusius prie tokių rinkimų organizavimo.
Tai reiškia, kad oficialūs Rusijos rinkimų rezultatai ir jų tarptautinis vertinimas iš esmės skiriasi.
Maskva rinkimus pateikia kaip šalies politinės sistemos veikimo įrodymą, o ES ir dalis nepriklausomų stebėtojų kelia klausimus dėl konkurencijos, opozicijos dalyvavimo ir balsavimo okupuotose Ukrainos teritorijose.
Rinkėjų aktyvumas – beveik 60 proc.
Rusijos centrinė rinkimų komisija paskelbė, kad rinkėjų aktyvumas siekė 59,32 proc.
Tai daugiau nei per 2021 metų parlamento rinkimus, kai oficialiai buvo nurodytas 51,7 proc. aktyvumas. Vis dėlto oficialių duomenų patikimumas pastaraisiais metais yra tapęs ginčų objektu. RFE/RL nurodo, kad ypač daug klausimų kelia kai kurių regionų rezultatai.
Todėl oficialus aktyvumo rodiklis pats savaime neparodo, kaip rinkimų rezultatus vertina visa Rusijos visuomenė.
Rinkimai vyko karo fone
Šie rinkimai vyko tęsiantis Rusijos karui prieš Ukrainą.
V. Putinas rinkimus buvo pristatęs kaip šalies vienybės ir visuomenės palaikymo išbandymą. Tuo pat metu Rusijos valdžia toliau vykdo karą, o Ukraina rinkimų metu ir po jų tęsė smūgius Rusijos teritorijoje.
TV3 publikacijoje taip pat minima didelė Ukrainos ataka prieš Maskvos regioną. Rusijos pareigūnai skelbė apie šimtus numuštų dronų, tačiau tokių karo metu skelbiamų duomenų nepriklausomai patikrinti dažnai nėra galimybės.
Ką reiškia rezultatas?
Pagal oficialius duomenis, rinkimai suteikė „Vieningajai Rusijai“ dar didesnę kontrolę Valstybės Dūmoje.
355 vietos reiškia daugiau nei tris ketvirtadalius viso parlamento. Partija išlaiko konstitucinę daugumą, todėl jai nereikia kitų parlamentinių partijų paramos svarbiausiems teisėkūros sprendimams.
Kita vertus, rinkimų rezultatų politinį legitimumą ginčija ES ir Rusijos opozicijos atstovai. Todėl šių rinkimų vertinimas tarptautiniu mastu išlieka iš esmės kitoks nei oficiali Maskvos pozicija.
Galutinis politinis rezultatas kol kas aiškus: V. Putino remiama „Vieningoji Rusija“ išlaikė ir net sustiprino savo pozicijas Valstybės Dūmoje, o parlamente likusioms partijoms tenka gerokai mažesnė mandatų dalis.
