Kamilė Lukauskytė
Artėjant šildymo sezonui, daliai Lietuvos gyventojų vėl kyla klausimas, ar ateityje nebus pradėta riboti galimybės namus šildyti malkomis. Diskusijos dėl oro taršos ir kietojo kuro naudojimo intensyvėja, tačiau kol kas nėra pagrindo teigti, kad įprastas namų kūrenimas sausomis malkomis Lietuvoje būtų uždraustas.
Vis dėlto specialistai atkreipia dėmesį į kitą problemą – netinkamas kūrenimas gali tapti reikšmingu oro taršos šaltiniu.
Didžiausia problema – ne pačios malkos
Kietojo kuro katilai ir krosnys Lietuvoje vis dar plačiai naudojami individualiuose namuose. Dalis gyventojų renkasi malkas dėl kainos, prieinamumo ir įpročio.
Tačiau degimo metu į orą patenka kietosios dalelės ir kiti teršalai. Ypač daug jų gali susidaryti tada, kai kuras yra drėgnas, įranga neefektyvi arba kūrenama netinkamai.
Specialistai pabrėžia, kad problema tampa dar didesnė, kai vietoje tikro kuro į krosnis patenka įvairios atliekos.
Į krosnį – ne viską, kas dega
Aplinkos apsaugos institucijos primena, kad namų šildymui negalima deginti atliekų.
Tai reiškia, kad į krosnį ar katilą neturėtų patekti plastiko pakuotės, seni baldai, tekstilė, dažyta ar kitaip cheminėmis medžiagomis apdorota mediena.
Tokios medžiagos degdamos gali išskirti kenksmingus junginius, kurie patenka į aplinkos orą ir gali paveikti ne tik paties namo gyventojus, bet ir kaimynystėje esančius žmones.
Todėl dūmai iš kamino ne visada reiškia, kad žmogus kūrena netinkamai, tačiau intensyvūs, tamsūs ar nemalonaus kvapo dūmai gali būti ženklas, kad degimas vyksta netinkamai.
Drėgnos malkos – daugiau taršos
Dar viena dažna problema – per drėgnas kuras.
Drėgnos malkos dega prasčiau, dalis energijos sunaudojama jose esančiam vandeniui išgarinti, o ne namams šildyti. Dėl neefektyvaus degimo gali padidėti ir išmetamų teršalų kiekis.
Todėl specialistai rekomenduoja kūrenti tinkamai išdžiovintomis malkomis ir reguliariai prižiūrėti šildymo įrangą.
Kuo efektyviau vyksta degimas, tuo mažiau teršalų išmetama į aplinką.
Kodėl apie draudimą apskritai pradėta kalbėti?
Diskusijas skatina vis griežtesni aplinkosaugos reikalavimai ir siekis mažinti oro taršą.
Didžiausia problema jaučiama tankiau gyvenamuose individualių namų kvartaluose. Ramus oras, silpnas vėjas ir intensyvus kūrenimas gali lemti tai, kad teršalai ilgiau išsilaiko gyvenamojoje aplinkoje.
Didžiuosiuose miestuose tokios problemos gali būti ypač pastebimos.
Tačiau iš to negalima daryti išvados, kad Lietuvoje artimiausiu metu bus uždrausta šildyti namus malkomis.
Kas gali keistis ateityje?
Ateityje daugiau dėmesio gali būti skiriama ne pačiam kuro pavadinimui, o jo naudojimo būdui.
Tai gali reikšti didesnius reikalavimus šildymo įrangai, kuro kokybei, taršai ar energijos vartojimo efektyvumui. Tokios priemonės pirmiausia būtų orientuotos į taršos mažinimą.
Gyventojams tai reiškia, kad sena krosnis ar neefektyvus katilas ilgainiui gali tapti vis mažiau patraukliu pasirinkimu.
Tačiau šiuo metu nėra pagrindo teigti, kad žmogus, teisėtai kūrenantis tinkamomis sausomis malkomis, vien dėl to pažeidžia įstatymus.
Šildymo sezonas jau čia pat
Artėjant šaltesniems orams, specialistai gyventojams rekomenduoja iš anksto patikrinti kaminus, katilus ir krosnis, pasirūpinti tinkamu kuru bei įsitikinti, kad degimo sistema veikia efektyviai.
Svarbiausia – į krosnį nedėti atliekų ir kitų medžiagų, kurios nėra skirtos kūrenimui.
Taigi antraštėje skambantis perspėjimas apie galimą „malkų šildymo nelegalumą“ šiuo metu turėtų būti vertinamas atsargiai. Malkomis šildyti namus Lietuvoje galima, tačiau reikalavimai dėl kuro, įrangos ir oro taršos išlieka.
Diskusija apie tai, kaip ateityje mažinti individualių namų taršą, greičiausiai tęsis – ypač prasidėjus naujam šildymo sezonui.
