Kamilė Lukauskytė
Po vasarą Lietuvą užklupusios galingos audros valdžia imasi sprendimų, kurie ateityje turėtų padėti greičiau grąžinti elektrą gyventojams. Seimas priėmė Energetikos įstatymo pataisas, leisiančias ekstremalių situacijų metu gerokai paprasčiau pasitelkti kitų Europos Sąjungos valstybių energetikos įmones.
Tai reiškia, kad į Lietuvą prireikus galės būti siunčiamos papildomos brigados, speciali technika ir įranga.
Iki šiol pagalbą stabdė procedūros
Didelės nelaimės atveju svarbiausia tampa ne tik turėti pakankamai darbuotojų, bet ir galėti juos pasitelkti nedelsiant.
Iki šiol kitų ES valstybių energetikos bendrovių pagalbos pasitelkimas galėjo būti traktuojamas kaip viešasis pirkimas. Tai reiškė papildomas procedūras, kurios ekstremalios situacijos metu gali kainuoti brangų laiką.
Priimtos pataisos sukuria teisinį pagrindą operatoriams sudaryti tarpusavio pagalbos susitarimus su kitų ES šalių energetikos įmonėmis.
Todėl ateityje, kai Lietuvos pajėgumų neužteks, pagalba iš užsienio galės būti aktyvuojama greičiau.
Sprendimą paspartino vasaros audra
Šio pokyčio aktualumą ypač išryškino rugpjūčio 22 dieną Lietuvą užklupusi audra.
Jos metu elektros tiekimas piko metu buvo sutrikęs daugiau kaip 268 tūkst. vartotojų, o elektros tinkle užfiksuota daugiau kaip 11 tūkst. pažeidimų.
Tuo metu tinklus tvarkė Lietuvos energetikos įmonių ir rangovų brigados, tačiau į pagalbą buvo pasitelkti ir specialistai iš Latvijos bei Lenkijos.
Būtent ši patirtis parodė, kad labai didelės nelaimės atveju vien Lietuvos pajėgumų gali nepakakti.
Į Lietuvą galės atvykti užsienio brigados
Naujosios taisyklės numato galimybę pasitelkti kitų ES valstybių energetikos įmonių darbuotojus, techniką, specializuotą įrangą ir kitus išteklius.
Tai būtų aktualu ne tik po audrų.
Tokia pagalba galėtų būti naudojama ir po itin stiprių liūčių, pūgų, avarijų ar kitų ekstremalių įvykių, kai vienu metu pažeidžiama daug elektros ar dujų infrastruktūros objektų.
Pirmiausia būtų naudojami Lietuvos operatorių ir rangovų pajėgumai. Užsienio pagalba būtų pasitelkiama tada, kai žalos mastas viršytų vietinius pajėgumus.
Už pagalbą reikės atsiskaityti
Naujosios taisyklės nereiškia, kad kaimyninių šalių energetikos bendrovės Lietuvai dirbs nemokamai.
Įstatyme numatyta galimybė atlyginti kitų ES valstybių įmonėms pagrįstas išlaidas, patirtas teikiant pagalbą.
Šių sąnaudų pagrįstumą vertins Valstybinė energetikos reguliavimo taryba. Jos taip pat bus įvertinamos nustatant reguliuojamų energijos perdavimo ir skirstymo paslaugų kainų viršutines ribas.
Tikslas – elektrą atkurti per 72 valandas
Šis sprendimas yra platesnio vadinamojo „Audrų paketo“ dalis.
Jame numatyta, kad iki 2030 metų po didelio masto stichijos elektros tiekimas vartotojams turėtų būti atkuriamas per 72 valandas.
Tam planuojama stiprinti avarijų likvidavimo pajėgumus, miškingose teritorijose požeminiais kabeliais pakeisti 5,9 tūkst. kilometrų elektros linijų, sukaupti didesnį kritinių medžiagų rezervą ir suformuoti iki 200 papildomų brigadų.
Taip pat numatoma iš anksto pasirengti kaimyninių valstybių pagalbai.
Nauja sistema turėtų sumažinti laukimo laiką
Energetikos infrastruktūra tampa vis svarbesnė ekstremalių oro reiškinių metu. Viena didelė audra gali vienu metu pažeisti šimtus ar net tūkstančius tinklo objektų, todėl atskirų brigadų ne visada pakanka.
Nuo lapkričio Lietuvos elektros ir gamtinių dujų perdavimo bei skirstymo sistemų operatoriai turės aiškesnį teisinį pagrindą greitai pasitelkti kitų ES valstybių partnerius.
Tai reiškia, kad po kitos didelės stichijos Lietuva galės ne tik remtis savo pajėgumais, bet ir greičiau išplėsti remonto pajėgas kaimyninių šalių specialistais.
Pagrindinis tikslas – kad ekstremali situacija kuo trumpiau reikštų tūkstančiams žmonių gyvenimą be elektros.
