Kamilė Lukauskytė
Latvija ryžosi toliau mažinti tiesioginį susisiekimą su Rusija ir Baltarusija, o Lietuvoje tokio paties sprendimo kol kas nėra. Šis klausimas vėl atsidūrė dėmesio centre, nes abi šalys susiduria su panašia geopolitine situacija ir turi sieną su Baltarusija.
Apie tai diskutuodami naujienų laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo buvęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas ir buvęs Valstybės saugumo departamento vadovas Gediminas Grina.
Latvija maršrutų skaičių mažino palaipsniui
Latvijos pasirinktas kelias nebuvo staigus. Pasak A. Anušausko, Ryga daugiau kaip metus nuosekliai mažino tarptautinių autobusų maršrutų į Rusiją ir Baltarusiją skaičių.
Maršrutai buvo naikinami pasibaigus jų leidimų galiojimui, o nauji leidimai nebuvo išduodami. Tokiu būdu tiesioginių reisų palaipsniui mažėjo, kol liko paskutinis maršrutas.
Latvija paskelbė, kad nuo 2027 metų ketina visiškai uždrausti tarptautinius autobusų reisus ir tranzitą į Rusiją bei Baltarusiją.
A. Anušauskas tokį sprendimą vertina kaip politinę priemonę, kuria siekiama riboti tiesioginius ryšius su valstybėmis, keliančiomis saugumo iššūkių regione.
Ką galėtų daryti Lietuva?
Buvęs krašto apsaugos ministras teigė, kad Lietuva galėtų pasirinkti panašų kelią – ne įvesti staigius ribojimus, o palaipsniui mažinti tiesioginių maršrutų skaičių.
Jo siūlymas – nebepratęsti pasibaigiančių leidimų ir neišduoti naujų. Tokiu būdu tiesioginis susisiekimas su Baltarusija ilgainiui galėtų būti visiškai nutrauktas.
A. Anušauskas taip pat pabrėžė, kad tokie sprendimai būtų prasmingesni, jeigu dėl jų būtų tariamasi su regiono partneriais ir būtų siekiama bendresnės Baltijos šalių politikos.
Tuo metu keliautojai vis dar galėtų rinktis alternatyvius maršrutus, pavyzdžiui, per Lenkiją.
G. Grina: tai pirmiausia politinis sprendimas
G. Grina Latvijos pasirinkimą įvertino kaip politinį sprendimą, rodantį, kaip šalis vertina savo saugumo aplinką.
Jo teigimu, diskusijoje apie tiesioginį susisiekimą su Baltarusija svarbu vertinti ne tik patogumą žmonėms, kurie važiuoja aplankyti artimųjų ar kapų, bet ir galimas saugumo rizikas.
Buvęs VSD vadovas teigė, kad saugumo institucijoms sudėtinga išsamiai patikrinti visus žmones, kurie kerta sieną.
G. Grina taip pat minėjo galimas žvalgybos, kontržvalgybos ir diversijų rizikas. Tačiau jo išsakyti scenarijai yra grėsmių vertinimai, o ne konstatuoti konkretūs faktai apie per autobusus į Lietuvą atvykstančius asmenis.
Lietuva jau yra mažinusi reisų skaičių
Diskusijoje taip pat atkreiptas dėmesys į tai, kad Lietuva visiškai neveikia šioje srityje.
A. Anušauskas nurodė, kad paskutinis reikšmingesnis maršrutų mažinimas Lietuvoje buvo atliktas 2024 metų vasarį. Nuo tada, jo teigimu, praėjo nemažai laiko, tačiau naujo sprendimo dėl visiško tiesioginio susisiekimo nutraukimo nepriimta.
Latvijos pavyzdys rodo kitokią politiką: maršrutų mažinimas buvo tęsiamas etapais, kol buvo pasirengta visiškam jų atsisakymui.
Baltarusija – atskiras saugumo klausimas
Diskusija vyksta tuo metu, kai Lietuvos santykiai su Baltarusija išlieka įtempti.
Lietuvos pareigūnai pastaruoju metu yra kalbėję apie įvairias hibridines grėsmes, susijusias su Baltarusija. Tarp jų – migracijos instrumentalizavimas, kontrabanda ir incidentai pasienyje.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys taip pat yra pabrėžęs, kad ES turėtų išlaikyti spaudimą Baltarusijos režimui, kol nėra matomas esminis jo politikos pokytis.
Tuo metu Latvija šiemet toliau plėtė nacionalinius ribojimus prekybai su Rusija ir Baltarusija. Rugpjūtį Latvijos vyriausybė taip pat patvirtino poziciją dėl tolesnio sankcijų ir tarifų plėtimo.
Sprendimas Lietuvoje dar nepriimtas
Kol kas nėra paskelbta, kad Lietuva ketintų visiškai uždrausti tiesioginius autobusų reisus į Rusiją ar Baltarusiją. Todėl klausimas, ar Vilnius paseks Rygos pavyzdžiu, išlieka politinės diskusijos objektu.
Vienoje pusėje akcentuojami nacionalinio saugumo argumentai ir noras mažinti tiesioginius ryšius su Rusija bei Baltarusija. Kitoje – žmonių judėjimo, šeimų ryšių ir praktinio susisiekimo klausimai.
Latvijos sprendimas šią diskusiją Lietuvoje dar labiau išryškino, tačiau konkretaus sprendimo dėl visiško tiesioginio susisiekimo nutraukimo Lietuva kol kas nėra priėmusi.
