Citata.lt – naujienos, kurias verta žinoti

Lenkija žada pagalbą Lietuvai Rusijos puolimo atveju: kalba ir apie NATO 5-ąjį straipsnį

Pasidalinkite

Jeigu Rusija užpultų Lietuvą ar kitą Baltijos valstybę, Lenkija būtų pasirengusi padėti evakuoti civilius gyventojus. Be to, Varšuva ragintų aktyvuoti NATO kolektyvinės gynybos mechanizmą. Tokį pareiškimą antradienį išsakė Lenkijos gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas.

Jo teigimu, pagalba Lietuvai apimtų ne tik praktinius veiksmus, susijusius su gyventojų perkėlimu, bet ir politinį bei karinį atsaką į galimą agresiją.

Lenkija žada padėti evakuoti civilius

Lenkijos gynybos ministras apie galimą pagalbą Lietuvai kalbėjo lankydamasis Dorohusko–Jagodino pasienio punkte prie Ukrainos sienos.

V. Kosiniakas-Kamyszas buvo paklaustas, ar Lenkija padėtų Lietuvai evakuoti civilius, jeigu Rusija pradėtų karinę agresiją prieš Baltijos valstybę.

Atsakymas buvo teigiamas.

Pasak ministro, pagalbą teiktų ne tik pavieniai Lenkijos gyventojai, bet ir valstybės institucijos.

Lenkijos poziciją jis siejo ir su šalies patirtimi prasidėjus plataus masto Rusijos invazijai į Ukrainą. Po 2022 metais prasidėjusios invazijos Lenkija priėmė milijonus nuo karo bėgusių ukrainiečių.

Kalba apie NATO 5-ąjį straipsnį

V. Kosiniakas-Kamyszas taip pat pareiškė, kad Rusijai užpuolus vieną iš Baltijos valstybių, Lenkija ragintų aktyvuoti NATO 5-ąjį straipsnį.

„Jei būtų užpulta kuri nors Baltijos valstybė, pavyzdžiui, Lietuva, Latvija ar Estija, ragintume aktyvuoti 5-ąjį straipsnį“, – teigė Lenkijos gynybos ministras.

Šiaurės Atlanto sutarties 5-asis straipsnis įtvirtina kolektyvinės gynybos principą – vienos NATO valstybės ginkluotas užpuolimas laikomas viso Aljanso užpuolimu.

Vis dėlto pats 5-ojo straipsnio taikymas nėra automatinis sprendimas, pagal kurį visos Aljanso šalys privalėtų atlikti vienodus karinius veiksmus. NATO nurodo, kad sąjungininkai įsipareigoja padėti užpultai valstybei imdamiesi tokių veiksmų, kokius laiko būtinais. Iki šiol šis straipsnis buvo panaudotas vieną kartą – po 2001 metų rugsėjo 11-osios teroristinių išpuolių Jungtinėse Valstijose.

„Pagalba civiliams – ir žmogiškumo klausimas“

Lenkijos gynybos ministras pabrėžė, kad civilių apsauga karo atveju būtų vienas svarbiausių uždavinių.

Jo teigimu, pagalba žmonėms nebūtų vertinama vien kaip formalus valstybės įsipareigojimas.

Šalia V. Kosiniako-Kamyszo buvęs Lenkijos vidaus reikalų ministras Marcinas Kierwinskis taip pat pareiškė, kad Varšuva būtų pasirengusi tokiai situacijai, tačiau išreiškė viltį, jog tokio scenarijaus niekada neprireiks.

Lietuva jau turi evakuacijos planą

Lenkijos pareiškimai nuskambėjo tuo metu, kai Lietuvoje taip pat daug dėmesio skiriama pasirengimui galimoms krizėms.

Lietuva liepos mėnesį patvirtino valstybės lygio detalųjį gyventojų evakavimo planą. Jame numatyta, kaip būtų organizuojamas žmonių perspėjimas, transportavimas, laikinas apgyvendinimas, medicinos ir socialinė pagalba bei viešosios tvarkos užtikrinimas.

Plane numatomas ir savivaldybių bendradarbiavimas su kariuomene bei kitomis institucijomis. Evakuacijos maršrutai turi būti derinami taip, kad civilinis gyventojų judėjimas netrukdytų kariniam mobilumui.

Anksčiau taip pat buvo viešai kalbėta apie galimą gyventojų evakavimą į Lenkiją, jeigu Lietuvoje susidarytų ekstremali saugumo situacija.

Regiono šalys stiprina pasirengimą

Lenkija pastaraisiais metais taip pat stiprina civilinės saugos infrastruktūrą. Šalyje plečiamas slėptuvių tinklas, planuojama pritaikyti dalį infrastruktūros gyventojų apsaugai krizės metu.

Tuo metu Baltijos šalys ir Lenkija kartu su kitomis Europos valstybėmis dirba prie tarpvalstybinio evakavimo planų. Tokie planai apima transporto organizavimą, sienų kontrolę ir galimų evakuacijos koridorių sudarymą.

Lenkijos gynybos ministro pareiškimas šias pastangas papildo konkrečiu politiniu įsipareigojimu: Varšuva deklaruoja pasirengimą padėti Lietuvos civiliams, jei šaliai tektų susidurti su karine agresija.

Kartu svarbu atskirti du dalykus – pasirengimą evakuacijai ir NATO kolektyvinės gynybos procedūras. Pirmuoju atveju kalbama apie civilių saugumą ir jų perkėlimą į saugesnes teritorijas, antruoju – apie Aljanso valstybių politinį bei karinį atsaką į ginkluotą išpuolį.

Pasidalinkite
Autorius

Kamilė Lukauskytė

Kamilė Lukauskytė – portalo Citata.lt autorė, rengianti publikacijas apie svarbiausias Lietuvos ir pasaulio aktualijas, visuomenės gyvenimą, žinomus žmones bei skaitytojams įdomias kasdienes temas. Savo darbuose ji siekia informaciją pateikti aiškiai, objektyviai ir suprantamai, remdamasi viešai prieinamais bei patikimais šaltiniais. Kamilė daug dėmesio skiria aktualumui, faktų tikslumui ir tam, kad skaitytojas vienoje vietoje rastų svarbiausią informaciją apie aptariamą temą.