Kamilė Lukauskytė
Turinio kūrėjas Mantas Bertulis viešai išsakė savo požiūrį į Lietuvoje vykstančias diskusijas apie migraciją. Jis teigė, kad dalis visuomenėje skambančios kritikos atvykėliams gali būti susijusi ne tik su realiomis migracijos problemomis, bet ir su tautybe, išvaizda ar religija.
M. Bertulis savo mintimis pasidalijo socialiniuose tinkluose. Jis pripažino, kad klausimai dėl integracijos, kalbos, įstatymų laikymosi ir kultūrinių skirtumų yra pagrįsti, tačiau pabrėžė, jog žmogaus nereikėtų vertinti vien pagal tai, iš kurios šalies jis atvyko.
Primena lietuvių emigracijos istoriją
M. Bertulis atkreipė dėmesį į tai, kad patys lietuviai ilgą laiką buvo viena iš aktyviai emigruojančių tautų.
Jis priminė lietuvių bendruomenes Jungtinėse Valstijose, Jungtinėje Karalystėje, Brazilijoje ir kitose šalyse. Pasak jo, nemažai lietuvių išvykdavo į užsienį ieškodami geresnio gyvenimo, darbo bei didesnių galimybių.
Todėl, jo teigimu, verta pagalvoti, kaip patys lietuviai jaustųsi, jeigu gyvenant užsienyje į juos būtų žvelgiama neigiamai vien dėl tautybės.
M. Bertulis taip pat pastebėjo, kad Lietuva per pastaruosius metus pati tapo šalimi, į kurią atvyksta žmonės, ieškantys darbo ir geresnių gyvenimo sąlygų.
Užsieniečių skaičius pasikeitė nedaug
Savo įraše turinio kūrėjas rėmėsi Migracijos departamento duomenimis ir atkreipė dėmesį į bendrą užsieniečių skaičių Lietuvoje.
Pasak jo, 2024 metų pradžioje Lietuvoje buvo 221 848 užsieniečiai, turintys galiojančius leidimus gyventi, o 2026 metų rugsėjo pradžioje – 226 999.
Tai reiškia, kad per daugiau nei dvejus su puse metų bendras skaičius išaugo 5 151 žmogumi.
Tačiau, M. Bertulio teigimu, pasikeitė užsieniečių tautinė sudėtis. Jo pateikiamais skaičiais, nuo 2024 metų pradžios Lietuvoje sumažėjo ukrainiečių, baltarusių ir rusų, o padaugėjo filipiniečių, indų, uzbekų ir pakistaniečių.
Todėl, jo manymu, daliai žmonių Lietuvoje vykstantys pokyčiai gali atrodyti didesni dėl pasikeitusios kalbinės ir kultūrinės aplinkos.
Kritikuoja vertinimą pagal tautybę ar religiją
M. Bertulis teigė, kad diskusijoje apie migraciją reikėtų atskirti konkrečias problemas nuo bendrų vertinimų apie žmonių grupes.
Jo nuomone, visiškai pagrįsta kalbėti apie tai, kaip atvykėliai integruojasi, ar mokosi lietuvių kalbos, laikosi įstatymų ir prisitaiko prie gyvenimo Lietuvoje.
Tačiau jis nesutinka, kad žmogaus elgesį būtų galima spręsti vien pagal jo tautybę, tikėjimą ar išvaizdą.
Turinio kūrėjas taip pat pasidalijo savo asmenine patirtimi keliaujant musulmoniškose šalyse. Jis teigė ten sutikęs daug svetingų ir draugiškų žmonių, tačiau pabrėžė, kad tai yra jo asmeninė patirtis, o ne mokslinis tyrimas.
Migracijos problemų neneigia
M. Bertulis savo įraše taip pat pabrėžė, kad jo pozicija nereiškia, jog migracija Lietuvoje nesukelia jokių problemų.
Jis įvardijo integracijos, nusikalstamumo, kalbos nemokėjimo, kultūrinių skirtumų ir paralelinių bendruomenių klausimus.
Pasak jo, normalu diskutuoti apie migracijos mastą ir taisykles, tačiau svarbu neperžengti ribos tarp migracijos politikos kritikos ir neigiamo požiūrio į konkretų žmogų vien dėl jo kilmės.
„Galima kritikuoti žmogaus elgesį. Galima diskutuoti apie migracijos politiką. Galima reikalauti, kad atvykęs žmogus laikytųsi tos šalies įstatymų“, – savo poziciją dėstė M. Bertulis.
Ragino nekurstyti konflikto
M. Bertulis taip pat palietė neseniai kilusias diskusijas dėl Kauno mečetės ir musulmonų bendruomenės.
Jo vertinimu, šioje istorijoje buvo aštrių veiksmų iš skirtingų pusių, o tokios situacijos gali dar labiau supriešinti visuomenę.
Jis perspėjo, kad konfliktai tarp skirtingų bendruomenių gali eskaluotis, kai vienas provokuojantis veiksmas iššaukia kitą.
Savo įrašo pabaigoje M. Bertulis ragino migracijos klausimą vertinti konkrečiai: kalbėti apie taisykles, integraciją ir įstatymų laikymąsi, tačiau neperkelti neigiamo vertinimo visiems žmonėms vien dėl jų tautybės, religijos ar išvaizdos.
