Niujorke įvyko retas ir daug dėmesio sulaukęs diplomatinis susitikimas. Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulas akis į akį susitiko su Rusijos diplomatijos vadovu Sergejumi Lavrovu ir perdavė jam griežtą Berlyno žinią.

Vokietijos ministras paragino Maskvą atsisakyti, jo žodžiais, pavojingos eskalacijos Vokietijos, Europos ir NATO atžvilgiu.

Susitikimas Jungtinėse Tautose truko apie 20 minučių. Tačiau jo politinis kontekstas kur kas platesnis – tai buvo pirmas tokio pobūdžio susitikimas nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios.

Įtampa tarp Berlyno ir Maskvos smarkiai išaugo

Vokietijos ir Rusijos santykiai jau kurį laiką yra itin įtempti, tačiau pastarosios savaitės juos dar labiau komplikavo.

Berlynas apkaltino Rusiją organizavus bandymą surengti drono ataką prieš Leipcigo oro uostą. Vokietija, reaguodama į Maskvai priskiriamus veiksmus, taip pat paskelbė apie Rusijos konsulato ir kultūros centro uždarymą bei siekį inicijuoti papildomas sankcijas. Rusija savo ruožtu nurodė uždaryti Vokietijos konsulatą.

Būtent tokiomis aplinkybėmis Niujorke prie vieno stalo susėdo J. Wadephulas ir S. Lavrovas.

Berlyno perduota žinia buvo aiški – Vokietija teigia neketinanti keisti savo paramos Ukrainai dėl jai priskiriamų hibridinių atakų ar kitų incidentų.

Wadephulas kreipėsi tiesiai į Lavrovą

Po susitikimo Vokietijos diplomatas žurnalistams pasakojo, kad J. Wadephulas paragino Rusiją nutraukti eskalacinį kursą Vokietijos, Europos ir NATO atžvilgiu.

Ministras taip pat susiejo šį raginimą su pastarojo meto incidentais.

Berlyno pozicija – tokie atvejai kaip bandymas surengti išpuolį Leipcige ir kitos Rusijai priskiriamos hibridinės operacijos nepakeis Vokietijos paramos Ukrainai.

Maskva Vokietijos kaltinimus dėl pastarojo meto incidentų atmeta arba ginčija, o Rusijos pareigūnų retorika Berlyno atžvilgiu taip pat tapo gerokai aštresnė.

Tokio susitikimo nebuvo nuo karo pradžios

Dar viena detalė parodo, kiek neįprastas buvo šis susitikimas.

Vokietijos ir Rusijos užsienio reikalų ministrai tokio formato pokalbio nebuvo surengę daugiau nei ketverius metus.

Paskutinis susitikimas įvyko 2022 metų sausį. Tuo metu Vokietijos užsienio reikalų ministerijai vadovavo Annalena Baerbock.

Iki Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą tada buvo likęs mažiau nei mėnuo.

Nuo to laiko Berlyno ir Maskvos santykiai iš esmės pasikeitė.

Vokietija tapo viena svarbiausių Ukrainos rėmėjų Europoje, o diplomatiniai ryšiai su Rusija buvo smarkiai apriboti.

Viena pagrindinių temų – Ukraina

Žurnalistai į J. Wadephulo ir S. Lavrovo susitikimą nebuvo įleisti, todėl visas pokalbio turinys nėra viešas.

Tačiau Vokietijos diplomato teigimu, viena svarbiausių temų buvo Rusijos karas prieš Ukrainą.

Berlyno atstovai po susitikimo kritikavo Rusijos tęsiamus smūgius Ukrainai ir ypač išpuolius prieš civilius gyventojus. Vokietijos pusė taip pat tvirtino, kad Maskvos bandymai didinti karinį spaudimą nepakeis Berlyno paramos Kyjivui.

Tai atitinka ir platesnę Vokietijos vyriausybės pastarųjų savaičių poziciją – po Maskvai priskirtų veiksmų Berlynas kalbėjo apie naujas sankcijas ir griežtesnį atsaką.

Maskva pateikė savo susitikimo versiją

Rusijos pusė apie pokalbį pateikė ir papildomų detalių.

Rusijos Užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova, kurią citavo TASS, pareiškė, kad būtent Vokietija inicijavo susitikimą.

Jos teigimu, Berlyno pusė prieš pokalbį taip pat pageidavo apriboti žiniasklaidos prieigą ir nefiksuoti įžanginių pasisakymų.

Rusijos pusės duomenimis, visas J. Wadephulo ir S. Lavrovo pokalbis truko maždaug 20 minučių.

Lavrovas prieš tai puolė pačią Vokietiją

Diplomatinį foną dar labiau kaitino ankstesni S. Lavrovo pareiškimai.

Rusijos užsienio reikalų ministras neseniai apkaltino Vokietiją vėl norint karo. Tai buvo dar vienas ženklas, kad Maskvos ir Berlyno retorika tampa vis aštresnė.

Dar griežtesnių pareiškimų rugsėjo pradžioje buvo paskelbęs Rusijos Saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas. Reaguodamas į Vokietijos kaltinimus Rusijai dėl Leipcigo incidento, jis viešai ragino smogti Vokietijos karinės pramonės objektams ir minėjo Berlyną.

Tokie pareiškimai dar labiau sustiprino Vokietijos susirūpinimą dėl santykių su Maskva.

20 minučių pokalbis, tačiau ženklas – svarbus

Kol kas nėra požymių, kad Niujorke įvykęs susitikimas reikštų platesnį Vokietijos ir Rusijos santykių atšilimą.

Priešingai – viešai paskelbta informacija rodo, kad pokalbis daugiausia buvo skirtas tiesiogiai išdėstyti pozicijas dėl Ukrainos karo ir pastarojo meto įtampos.

Vokietija paragino Maskvą atsisakyti eskalacijos, o kartu pabrėžė, kad parama Ukrainai tęsis.

Todėl vos 20 minučių trukęs susitikimas išsiskyrė ne savo trukme.

Kur kas svarbesnis pats faktas, kad po daugiau nei ketverių metų Vokietijos ir Rusijos užsienio reikalų ministrai vėl susėdo prie vieno stalo – ir Berlynas šią progą išnaudojo tiesiogiai perduoti Maskvai griežtą žinią.