Kamilė Lukauskytė
Netikėtas Lenkijos ir Baltarusijos užsienio reikalų ministrų susitikimas Niujorke bei aktyvesni JAV kontaktai su Minsku sukėlė naujų klausimų Lietuvoje. Ar Vakarai ruošiasi santykių su Aliaksandro Lukašenkos valdžia atšilimui? Ar per Lietuvą vėl galėtų pajudėti baltarusiškos kalio trąšos? Ir ar su tuo kaip nors susijęs JAV karių buvimas mūsų šalyje?
Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Deividas Matulionis sako, kad šiuo metu nėra nei susitarimo, nei derybų dėl baltarusiškų trąšų tranzito per Lietuvą.
Dar skeptiškiau jis vertina galimybę, kad A. Lukašenka iš esmės atsitrauktų nuo Rusijos. Tokią perspektyvą D. Matulionis yra pavadinęs „rožine svajone“.
JAV iš tiesų domisi baltarusiškomis trąšomis
Vis dėlto viena svarbi detalė nėra slepiama – Jungtinės Valstijos suinteresuotos galimybe pigiau įsigyti baltarusiškų kalio trąšų.
D. Matulionio teigimu, amerikiečiai apie tai kalbėjo ir su Lietuva.
Kadangi anksčiau baltarusiškų trąšų eksportui buvo naudojamas Klaipėdos uostas, JAV atstovai teiravosi, kaip Lietuva vertintų galimą tranzitą.
Tačiau Prezidentūros patarėjas pabrėžia esminį skirtumą: pasiteiravimas apie Lietuvos poziciją nėra susitarimas dėl tranzito.
JAV, anot jo, šiuo klausimu kalbasi ir su kitomis regiono valstybėmis.
Versiją „trąšos už karius“ atmeta
Dar daugiau spekuliacijų sukėlė žinia apie JAV karių atvykimą į Lietuvą.
Viešojoje erdvėje pasigirdo svarstymų, ar amerikiečių karinis buvimas negalėtų būti susietas su Lietuvos sprendimu dėl baltarusiškų trąšų tranzito.
D. Matulionis tokią interpretaciją atmeta.
Jo teigimu, JAV karių atvykimas ir diskusijos dėl baltarusiško kalio yra atskiri klausimai. Prezidentūros patarėjas tvirtina, kad Vašingtonas Lietuvai nekelia sąlygos atverti tranzitą mainais į amerikiečių karinį buvimą.
Todėl teiginys apie galimus „mainus“ šiuo metu nėra pagrįstas viešai paskelbtais faktais.
Ar trąšos po kelių mėnesių vėl važiuos per Lietuvą?
Šiuo metu atsakymas – ne.
D. Matulionis sako nematantis sąlygų, kurios dabar leistų atnaujinti baltarusiškų trąšų tranzitą per Lietuvą.
Tačiau situacija po kelių mėnesių teoriškai gali būti kitokia. Prezidentūros patarėjas kaip vieną esminių pokyčio sąlygų įvardija Baltarusijos politikos Rusijos karo prieš Ukrainą atžvilgiu pasikeitimą.
Jeigu Minskas atsitrauktų nuo paramos Maskvai, politinė situacija, anot jo, būtų visiškai kitokia.
Tačiau būtent čia atsiranda didžiausias skepticizmas.
Lukašenkos atsitraukimas nuo Maskvos? „Rožinė svajonė“
Baltarusijos galimybę nutolti nuo Rusijos D. Matulionis vertina labai atsargiai.
A. Lukašenka šalį valdo daugiau kaip tris dešimtmečius, o Vakarai ir anksčiau bandė įvairiais būdais mažinti Minsko priklausomybę nuo Maskvos.
Prezidentūros patarėjas primena, kad ankstesni bandymai esminio lūžio neatnešė.
Todėl jis galimybę, kad dabartinės JAV pastangos leis Baltarusiją reikšmingai atitraukti nuo Rusijos, yra apibūdinęs kaip „rožinę svajonę“.
Vis dėlto Lietuva, pasak D. Matulionio, gali remti JAV pastangas, jeigu jos padeda siekti politinių kalinių išlaisvinimo ir mažinti Minsko priklausomybę nuo Maskvos.
JAV jau mėgina atverti kitus kelius
Diskusija nėra vien teorinė.
Anksčiau RFE/RL paskelbė apie JAV iniciatyvą ieškoti galimų baltarusiško kalio tranzito maršrutų per Lietuvą, Lenkiją arba Ukrainą. JAV interesas – gabenti produkciją aplenkiant Rusiją.
Vašingtonas yra sušvelninęs dalį savo apribojimų Baltarusijos bendrovėms, tačiau Europos Sąjungos sankcijos nėra automatiškai panaikinamos dėl JAV sprendimų.
ES šiemet sankcijas Baltarusijai pratęsė, įskaitant ribojimus, susijusius su baltarusiškomis kalio trąšomis ir „Belaruskalij“.
Tai reiškia, kad vien amerikiečių noro pirkti pigesnes trąšas neužtenka, kad kroviniai vėl pradėtų judėti per Klaipėdą.
Prezidentūra anksčiau kalbėjo dar griežčiau
Vos prieš kelias dienas D. Matulionis galimą ES sankcijų apėjimą dėl baltarusiškų trąšų apibūdino kaip turintį ne tik teisinį bei finansinį, bet ir moralinį aspektą.
Jis pabrėžė, kad galimas baltarusiško kalio tranzitas nebūtinai turėtų vykti per Lietuvą.
Prezidentūros patarėjo teigimu, JAV atstovai išsakė savo ekonominį interesą ir klausė Lietuvos pozicijos, tačiau tai nebuvo ultimatumas ar spaudimas.
Dar viena problema – Rusija
Lietuvos pozicijoje atsiranda ir papildoma dilema.
Jeigu JAV įsigytos baltarusiškos trąšos būtų transportuojamos per Rusijos teritoriją, Maskva iš tokio tranzito galėtų gauti papildomų pajamų.
D. Matulionis teigia, kad Lietuva nenorėtų tokio scenarijaus, nes Rusija toliau kariauja prieš Ukrainą.
Todėl ieškoma kitų galimų maršrutų, tačiau tai savaime nereiškia, kad Lietuva sutiks atverti Klaipėdos kryptį.
Lenkijos žingsnis taip pat patraukė dėmesį
Papildomą intrigą sukėlė Lenkijos užsienio reikalų ministro Radosławo Sikorskio susitikimas su Baltarusijos užsienio reikalų ministru Maksimu Ryženkovu Niujorke.
D. Matulionis patį politinio kontakto principą vertino kaip galintį būti naudingą.
Tačiau dialogas ir ekonominių sankcijų panaikinimas yra skirtingi dalykai. Vien faktas, kad Vakarų valstybės kalbasi su Minsku, dar nereiškia sprendimo grąžinti ankstesnius ekonominius santykius.
Kol kas Lietuva savo pozicijos nekeičia
Taigi viešai matomas vaizdas gerokai sudėtingesnis nei paprasta formulė „trąšos už JAV karius“.
JAV iš tiesų domisi baltarusišku kaliu ir ieško galimų jo transportavimo kelių. Lietuva apie šį amerikiečių interesą žino. Tačiau Prezidentūra teigia, kad jokio susitarimo dėl tranzito per Lietuvą nėra, o JAV karių buvimas su šiuo klausimu nesiejamas.
Didžiausias klausimas – ar apskritai gali iš esmės pasikeisti Baltarusijos geopolitinis kursas.
D. Matulionis šiuo klausimu neslepia skepticizmo. Ankstesni bandymai atitraukti A. Lukašenką nuo Maskvos nebuvo sėkmingi, todėl tikėtis greito lūžio Prezidentūra nemato pagrindo.
O kol Baltarusija nepakeitė savo politikos Rusijos karo prieš Ukrainą atžvilgiu, baltarusiškų trąšų sugrįžimas į Lietuvos tranzito koridorių lieka tik svarstymų, o ne priimto sprendimo lygmenyje.
