Kamilė Lukauskytė
JAV ir Irano konfrontacijoje – dar vienas įtemptas posūkis. Prezidentas Donaldas Trumpas atmetė Teherano pasiūlymą dėl susitarimo, pagal kurį strategiškai svarbus Hormuzo sąsiauris galėjo būti atvertas per septynias dienas.
Tačiau Iranas po šio atsakymo iš derybų nesitraukia.
Naujausia Teherano žinia – diplomatinis sprendimas vis dar įmanomas, tačiau susitarimui pasiekti Jungtinės Valstijos turėtų keisti savo poziciją. Tuo pat metu Iranas leidžia suprasti, kad esminiais klausimais nusileisti neketina.
Iranas siūlė per savaitę atverti Hormuzo sąsiaurį
Irano pasiūlymo centre atsidūrė vienas strategiškai svarbiausių vandens kelių pasaulyje – Hormuzo sąsiauris.
Per jį iki karo buvo gabenama maždaug penktadalis pasaulio naftos ir dujų krovinių. Todėl bet kokie laivybos sutrikimai šiame regione gali turėti pasekmių pasaulinei energetikos rinkai.
Teheranas JAV pasiūlė sąsiaurį atverti per septynias dienas.
Mainais Iranas reikalavo, kad Vašingtonas sumažintų karinį spaudimą ir panaikintų Irano uostų blokadą. Pasak „Reuters“ kalbinto aukšto rango Irano pareigūno, pasiūlymas JAV per tarpininkus buvo perduotas rugsėjo 16 dieną.
Tačiau D. Trumpo atsakymas buvo neigiamas.
Trumpas: pasiūlymą atmečiau
Šeštadienį kalbėdamas su žurnalistais D. Trumpas patvirtino, kad Irano pasiūlymui nepritarė.
JAV prezidentas teigė manantis, kad Teheranas susitarimo siekia dėl blogėjančios savo padėties. Kartu jis leido suprasti, kad pats susitarimo galimybės neatmeta, tačiau nori kitokių sąlygų.
D. Trumpas reikalauja, kad Hormuzo sąsiauris būtų atvertas nedelsiant.
Todėl viena pagrindinių problemų tampa ne vien pats laivybos atnaujinimas, bet ir tai, ką kiekviena pusė turėtų padaryti mainais.
Teheranas po atmetimo siunčia kitokią žinią
Nepaisant D. Trumpo sprendimo, Iranas viešai nepareiškė, kad derybos baigtos.
Teherano pozicija išlieka tokia, kad konfliktas turėtų būti sprendžiamas diplomatinėmis priemonėmis.
Irano pareigūnai pastarosiomis dienomis kartojo esantys pasirengę kalbėtis, tačiau reikalauja konkrečių JAV veiksmų – pirmiausia karinio spaudimo mažinimo ir blokados panaikinimo.
Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas taip pat pareiškė, kad jo šalis neatmeta diplomatijos.
Tačiau kartu jis pabrėžė, kad Iranas neketina kapituliuoti.
Abi pusės vis dar labai toli viena nuo kitos
Nors kalbos apie susitarimą tęsiasi, „Reuters“ cituotas aukšto rango Irano pareigūnas pripažino, kad Vašingtono ir Teherano pozicijos dėl karo užbaigimo vis dar smarkiai skiriasi.
Vienas sunkiausių klausimų – Irano branduolinė programa.
JAV reikalauja garantijų, kad Iranas negalės pasigaminti branduolinio ginklo. D. Trumpas šią sąlygą pastarosiomis dienomis kartojo ne kartą.
Teheranas savo ruožtu nenori sutikti su reikalavimais, kuriuos laiko kapituliacija ar esminiu savo teisių apribojimu.
Todėl net ir susitarus dėl Hormuzo sąsiaurio liktų gerokai platesnis neišspręstų klausimų paketas.
Trumpas dar prieš kelias dienas kalbėjo apie susitarimą
Situaciją dar labiau komplikuoja prieštaringi signalai iš Vašingtono.
Vos prieš kelias dienas D. Trumpas sakė manantis, kad susitarimas su Iranu galiausiai bus pasiektas.
Jis patvirtino, kad JAV ir Irano atstovai kalbasi, tačiau kartu pabrėžė vieną esminę Vašingtono sąlygą – Iranas negali turėti branduolinio ginklo.
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio taip pat pareiškė, kad Vašingtonas yra pasirengęs dialogui, jei jis gali duoti konkretų rezultatą.
Taigi Irano pasiūlymo atmetimas savaime dar nereiškia viso diplomatinio proceso pabaigos.
Tačiau viešai skamba ir itin griežti perspėjimai
Derybas lydi ir gerokai griežtesnė retorika.
Kalbėdamas Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje D. Trumpas ragino kitas valstybes ekonomiškai izoliuoti Iraną ir viešai svarstė apie tolesnius karinius veiksmus, jeigu susitarimo pasiekti nepavyktų.
Tuo pat metu Iranas perspėjo, kad atnaujintos JAV karinės operacijos sulauktų atsako.
Todėl diplomatinės derybos vyksta kartu su abiejų pusių siunčiamais kariniais signalais.
Hormuzo sąsiauris svarbus ne tik Iranui ir JAV
Derybų rezultatą atidžiai stebi ir Persijos įlankos valstybės.
Saudo Arabija, Jungtiniai Arabų Emyratai, Kataras, Kuveitas, Bahreinas ir Omanas suinteresuoti, kad laivyba Hormuzo sąsiauryje būtų atkurta.
Iki karo šis maršrutas buvo viena svarbiausių pasaulio energetikos arterijų, todėl ilgalaikis jo veiklos sutrikimas daro poveikį ne tik regiono valstybėms.
Kataras tuo metu siūlo platesnę regioninio saugumo sistemą, kuri į bendrą struktūrą įtrauktų Iraną ir Persijos įlankos arabų valstybes. Iranas šį pasiūlymą nagrinėja.
Susitarimas atmestas, bet derybos dar nesibaigė
Taigi D. Trumpo sprendimas atmesti naujausią Irano pasiūlymą nėra galutinis taškas.
Teheranas tebėra pasirengęs derėtis ir kalba apie diplomatinį konflikto sprendimą. Vašingtonas taip pat nėra paskelbęs nutraukiantis kontaktus su Iranu.
Tačiau tarp abiejų pusių išlieka esminiai nesutarimai – dėl Hormuzo sąsiaurio atvėrimo sąlygų, JAV karinio spaudimo, ekonominių ribojimų ir Irano branduolinės programos.
Todėl svarbiausia naujausia žinia iš Teherano yra ne tai, kad Iranas sutiko su D. Trumpo reikalavimais.
Priešingai – Iranas savo pagrindinių sąlygų kol kas neatsisako, tačiau net ir po D. Trumpo „ne“ palieka atviras duris naujam susitarimui.
